Sunku, ką ir sakyti. Matyt, toks gyvenimas - TYLA :)
Filosofuoti galima daug, tik pasaulis kažkoks keistas: nepajėgus blaivioms konfrontacijoms, globalumas - pasireiškia giliai subjektyviai individualia, keturkampės dežutės ar komodos stalčių išraiška. Matyt, užsidarome ir nebemokame pajusti šalia esančio. O gal ir reikalo nematome? Tiesiog, kaip širšės, netyčia iš lizdo išsilaisvinę: kurios skrenda ne viena kryptimi - pasmerktos žūčiai :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-10-27 19:47:08
Sunku, ką ir sakyti. Matyt, toks gyvenimas - TYLA :)
Filosofuoti galima daug, tik pasaulis kažkoks keistas: nepajėgus blaivioms konfrontacijoms, globalumas - pasireiškia giliai subjektyviai individualia, keturkampės dežutės ar komodos stalčių išraiška. Matyt, užsidarome ir nebemokame pajusti šalia esančio. O gal ir reikalo nematome? Tiesiog, kaip širšės, netyčia iš lizdo išsilaisvinę: kurios skrenda ne viena kryptimi - pasmerktos žūčiai :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-27 10:29:38
Marija Pivašiūnų,
Motin Stebuklinga,
Kas jos šaukias, tas nežūva;
Ji paguodžia ir išklauso.
Spinduliuotas veidas tavo
Vargo žemę išbučiavo.
...belieka tik įtikėti į tą stebuklą...ir šalna nebaisi...