Pradžia kokia gyva! Pagalvojau, netgi scenografijai tiktų – jausmingas monologas, ir labai gražiu poetiniu iškalbėjimu... kaip neatplėštas laiškas rudeniui - -
Ruduo pataluose skrajonių užliūliavo.
Sapnuose vis skaitau laiškus –
Jie garuoja duona ir kvepia klevų sirupu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-27 08:11:32
Sapnuose vis skaitau laiškus –
Jie garuoja duona ir kvepia klevų sirupu.
...namų dvasia padvelkė...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-10-26 09:51:55
Platus matymas, gilus pajautimas.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-10-25 18:05:40
Nuoširdus, vaizdingas prisilietimas prie mus supančių daiktų, gamtos ir savęs paties.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-10-25 16:09:10
Pritarsiu Godai. Tiesiog ir man tokia mintis iš pat pradžių kilo. O toliau - norėjosi pasakyti: poetiškas kalbėjimas... (aišku, ne paviršutinis :) )
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-10-25 14:39:40
Pradžia kokia gyva! Pagalvojau, netgi scenografijai tiktų – jausmingas monologas, ir labai gražiu poetiniu iškalbėjimu... kaip neatplėštas laiškas rudeniui - -
Ruduo pataluose skrajonių užliūliavo.
Sapnuose vis skaitau laiškus –
Jie garuoja duona ir kvepia klevų sirupu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-25 23:20:06
gilus, lyriškas minčių dėstymas , kaip vaizdingai piešiama...