rudeniškai lengvas, nostalgiškas, spalvotas ir kvepiantis...tikrai puikus
Anonimas
Sukurta:
2011-10-25 13:16:29
Keista, bet mano komentaras apie šį puikų kūrinį kažkur dingo. dabar rašyti neverta, nes visas pastabas kurias išdėstė žemiau komentavę siūliau ir aš. Įskaitant ir tai, kad kaip nors (manau nebūtų sunku) pririšti tą rudenį prie vakarų ir patekti konkursui.
Reikėtų paieškoti kitų apibūdinimų „parkui“. Labai dažnai kartojama. O ir kitose vietose su kitais žodžiais ši problema yra.
Bet apskritai sužavėjo mane. Sakiniai lengvi, tekste lyg ir mezgama intriga - kodėl miestas tuščias. Vėliau šiokia tokia atomazga - šeštadienis. Bet tada išlenda atsiminimas apie mamą. Iš čia buvo galima išspausti daugiau. Pabaiga man visiškai nepatinka. Kalbu apie paskutinę pastraipą. Braukčiau negailėdama ir tęsčiau tekstą. Nukėlėt kažkur iš žemiško gyvenimo į dausas ir bent manęs neįtikino. Atstumiamos merginos ir ryšys su mama - reikėjo subtiliai tai susieti. Arba tiesiog užsiminti ką nors apie mamą, kad skaitytojas pats pamatytų tą ryšį.
Išties, jei dar sugrįžtumėt prie šio teksto, imtų puiki novelė.
Ir kritikuoju ne todėl, kad blogai, o todėl, kad gerai ir gali būti dar geriau.
Keistas jausmas kilo perskaičius. Visumoje tekste yra kažko žavaus, poetiško lengvumo, jautrumo, per rudenį sukurta nuotaika (dar šiek tiek padirbėjus, prozos konkursui galima būtų siūlyti). Tačiau nemažai tuščiažodžiavimo, visai nereikalingų pasikartojimų. Labai silpna pradžia, kuri tokia neįdomi, kad net kyla noras toliau nebeskaityti. Pabaiga būtų puiki, bet vėlgi neradau motyvacijos ir įsigilinimo, todėl nesupratau, kas įvyko.
Žavus pastebėjimas:
"Lapai ir tie turi vienas kitą, kartu miršta, kartu atgimsta. O jis vienas...kaip visada vienas."
Venkite vartoti tą patį žodį viename sakinyje, nes tekstas praranda skambumą:
"(...) pasuko kasdieniniu keliu, tad teko vėl apsisukti ir suirzusiam apsukti ratą."
"Nors parkas jam liko už nugaros ir galėjo keliauti namo, tačiau pasuko iš kelio ir grįžo į parką (...)"
"(...) o žemė pilna lapų jūros." - manau, šį reikėtų pakeisti "ant žemės jūra" ar kitaip.
Paskutiniajame sakinyje pataisiau prima --> pirma
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2011-10-25 16:24:12
rudeniškai lengvas, nostalgiškas, spalvotas ir kvepiantis...tikrai puikus
Anonimas
Sukurta: 2011-10-25 13:16:29
Keista, bet mano komentaras apie šį puikų kūrinį kažkur dingo. dabar rašyti neverta, nes visas pastabas kurias išdėstė žemiau komentavę siūliau ir aš. Įskaitant ir tai, kad kaip nors (manau nebūtų sunku) pririšti tą rudenį prie vakarų ir patekti konkursui.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-10-25 11:42:50
Reikėtų paieškoti kitų apibūdinimų „parkui“. Labai dažnai kartojama. O ir kitose vietose su kitais žodžiais ši problema yra.
Bet apskritai sužavėjo mane. Sakiniai lengvi, tekste lyg ir mezgama intriga - kodėl miestas tuščias. Vėliau šiokia tokia atomazga - šeštadienis. Bet tada išlenda atsiminimas apie mamą. Iš čia buvo galima išspausti daugiau. Pabaiga man visiškai nepatinka. Kalbu apie paskutinę pastraipą. Braukčiau negailėdama ir tęsčiau tekstą. Nukėlėt kažkur iš žemiško gyvenimo į dausas ir bent manęs neįtikino. Atstumiamos merginos ir ryšys su mama - reikėjo subtiliai tai susieti. Arba tiesiog užsiminti ką nors apie mamą, kad skaitytojas pats pamatytų tą ryšį.
Išties, jei dar sugrįžtumėt prie šio teksto, imtų puiki novelė.
Ir kritikuoju ne todėl, kad blogai, o todėl, kad gerai ir gali būti dar geriau.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-10-25 09:35:44
Keistas jausmas kilo perskaičius. Visumoje tekste yra kažko žavaus, poetiško lengvumo, jautrumo, per rudenį sukurta nuotaika (dar šiek tiek padirbėjus, prozos konkursui galima būtų siūlyti). Tačiau nemažai tuščiažodžiavimo, visai nereikalingų pasikartojimų. Labai silpna pradžia, kuri tokia neįdomi, kad net kyla noras toliau nebeskaityti. Pabaiga būtų puiki, bet vėlgi neradau motyvacijos ir įsigilinimo, todėl nesupratau, kas įvyko.
Žavus pastebėjimas:
"Lapai ir tie turi vienas kitą, kartu miršta, kartu atgimsta. O jis vienas...kaip visada vienas."
Venkite vartoti tą patį žodį viename sakinyje, nes tekstas praranda skambumą:
"(...) pasuko kasdieniniu keliu, tad teko vėl apsisukti ir suirzusiam apsukti ratą."
"Nors parkas jam liko už nugaros ir galėjo keliauti namo, tačiau pasuko iš kelio ir grįžo į parką (...)"
"(...) o žemė pilna lapų jūros." - manau, šį reikėtų pakeisti "ant žemės jūra" ar kitaip.
Paskutiniajame sakinyje pataisiau prima --> pirma
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-02-23 11:35:22
Labai pavėluotai skaitau, bet neištvėriau nepakomentavus: išradingai sufantazuota :) ...švelniai išrašyta...