Pabandysiu pateikti savo ekspromtinę šio haiku versiją:
drugelio sparno
liekana lapų krūvoj
žiūrim į ugnį
Tokiu atveju pabaigiamas gyvybės ciklas, kai deginami rudens lapai, kai žiūrėjimas į ugnį kaip ir į žvaigždes mintis neša kažkur toli, bet staiga dėmesį patraukia pablukęs spalvingas mažmožis - drugelio sparno liekana, kaip įrodymas ir priminimas apie tai, kad vasara tikrai dar ką tik buvo čia.
Pirmosios dvi eilutės - tiesiog tobulas vaizdinys, kuriame yra ir vasaros atgarsiai (drugelio sparnas), ir natūralaus gamtos sunykimo momentas (drugelio sparno liekana), ir ruduo (lapų krūvoj). Bet štai trečioji eilutė nuvylė, ji - nieko naujo nepridedantis balastas. Ruduo jau buvo. O kas tai yra ruduo posūkyje? Šioje vietoje reikėtų minties šuolio, erdvės, bet ne pasikartojimo ir tiesmuko apibendrinimo. Siūlyčiu dar pamedituoti ties pirmom dviem eilutėm, kokias asociacijas šis vaizdinys kelia, kokiom sąsajom jis susijęs su asmenine patirtimi, nuotaika, prisiminimais ar būties akimirkos išgyvenimo momentu. Tai gali būti puikus haiku, bet reikia jį, kaip yra pasakęs didysis sansėjus Bašio "dar tūkstanti kartų apversti ant liežuvio galo" - t.y. išgryninti ir surasti pačius tinkamiausius žodžius savo nuotaikai ar atsiskleidusios tiesos akimirkai perteikti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-10-07 11:18:02
Daiktavardynas, bet 4+ (penkiabalėje).
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-10-06 20:08:17
Lapų keisčiau į lūpų: suteiktų mistikos :)
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-10-06 13:32:50
Ačiū už vertingas pastabas! Haiku - tikras iššūkis:) pabandžiau pagludinti:
Drugelio sparno
liekana lapų krūvoj
gniaužiu kepurę
Vartotojas (-a): charonas
Sukurta: 2011-10-06 12:12:27
Pabandysiu pateikti savo ekspromtinę šio haiku versiją:
drugelio sparno
liekana lapų krūvoj
žiūrim į ugnį
Tokiu atveju pabaigiamas gyvybės ciklas, kai deginami rudens lapai, kai žiūrėjimas į ugnį kaip ir į žvaigždes mintis neša kažkur toli, bet staiga dėmesį patraukia pablukęs spalvingas mažmožis - drugelio sparno liekana, kaip įrodymas ir priminimas apie tai, kad vasara tikrai dar ką tik buvo čia.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-10-06 11:59:34
Labai jautrus realus pastebėjimas pirmomis dviem eilutėmis.
Ruduo posūky > tai per abstraktu haiku momentui;
kelio posūky
tarp spalvotų lapų
drugelio sparnas
Vartotojas (-a): charonas
Sukurta: 2011-10-06 11:53:03
Pirmosios dvi eilutės - tiesiog tobulas vaizdinys, kuriame yra ir vasaros atgarsiai (drugelio sparnas), ir natūralaus gamtos sunykimo momentas (drugelio sparno liekana), ir ruduo (lapų krūvoj). Bet štai trečioji eilutė nuvylė, ji - nieko naujo nepridedantis balastas. Ruduo jau buvo. O kas tai yra ruduo posūkyje? Šioje vietoje reikėtų minties šuolio, erdvės, bet ne pasikartojimo ir tiesmuko apibendrinimo. Siūlyčiu dar pamedituoti ties pirmom dviem eilutėm, kokias asociacijas šis vaizdinys kelia, kokiom sąsajom jis susijęs su asmenine patirtimi, nuotaika, prisiminimais ar būties akimirkos išgyvenimo momentu. Tai gali būti puikus haiku, bet reikia jį, kaip yra pasakęs didysis sansėjus Bašio "dar tūkstanti kartų apversti ant liežuvio galo" - t.y. išgryninti ir surasti pačius tinkamiausius žodžius savo nuotaikai ar atsiskleidusios tiesos akimirkai perteikti.
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-10-06 14:22:17
Ramune, nesityčiokit! :)