Panašu į sąmonės srautą. Fantasmagoriniai vaizdai. Sunku suprasti pagrindinį motyvą ir pagrindinę mintį. Beje, ir temą.

Sakinių vidinis ir tarpusavio modeliavimas kartais gražus, bet ne visada tikslingas (t.y. dažnai laisvamaniškas), todėl galima sakyti, kad teksto kalba ne iki galo suvaldyta. Daug kur sudėtingos konstrukcijos sudarytos su spragomis skyryboje. Geriau rašyti paprasčiau, bet užtikrinčiau, taip, kad autorius būtų įsitikinęs, jog tekste klaidų nepalieka.
Teksto komponavimas nelabai atitinka novelės standartus (bet standartas, manau, nėra reikalavimas).
Daug stiliaus trūkumų, skyrybos ir kalbos kultūros klaidų.
Vyro charakteris neryškus, moters - irgi su trūkumais, epizodas ligoninėje labai neaiškus – tekstui trūksta grynumo, logininių ryšių stirpumo. Pabaiga nebūdinga novelėms.

Venkite tokių dalykų:
smėliniu paltu >> smėlio spalvos paltu;
nežinant kur dėti akis >> nežinant, kur/į ką žvelgti, žiūrėti;
Tai toks maištas galbūt >> (negracinga žodžių tvarka sakinyje);
priimsiu savo seserį į pagrindinį vaidmenį >> pakviesiu atlikti pagrindinio vaidmens ar pan.

Tačiau tekstas, turint galvoje tai, kas yra už raidžių (ar tarp eilučių), neblogas. O redaguotas šis tekstas (būtinai redaguokit ir auginkite šį tekstą! ) būtų labai charakteringa novelė, apsakymas, o gal, kas žino, ir apysaka.

Šiek tiek bohemiškas, emociškai padrikas kalbėjimas funkcionaliai charakterizuoja pagr. veikėją. Kalbėjimas pirmu asmeniu įtikina, neatrodo sintetinis. Labai įdomi teksto kompozicija (nechronologiška, koliažiška) suteikia laisvės interpretacijomos.

Puikus kūrinys. Skaitydama jaučiausi lyg kine. Daug parodyta, daug pasakyta, bet palikta erdvė ir skaitytojui.
Mintys irgi reiškiamos puikiai, tik gaila, kad palikta nemažai "žioplų" klaidelių, kurios neigiamai nuteikia skaitytoją, ypač, kai kūrinys pateiktas konkursui.

Mano galva, autorė padarė klaidą, pateikdama šį tekstą konkursui, nes jis neatitinka konkurso reikalavimų ir todėl susilaukia nemažai kritikos.

Skaičiau ir gėrėjausi. Puikiai reiškiate mintis, įdomiai ir nestandartiškai piešiate paveikslus, tiek žmonių, tiek ir aplinkos. Jums pavyksta daug pasakyti vienu sakiniu, kaip ir šiuo: " Tasai, kurį dar verta vadinti broliu, tasai tarp senų apipelijusių koridorių internate..." Atsiprašau, suklydau, nes tai tik pusė sakinio. Nuostabu. :)

Labai įdomu buvo skaityti.

Per daug čia „skonio stipriklių“, „dažiklių“ ir tt. Kažkas panašaus į lietuvišką dešrą. Prasipjauni – graži, o nuryt neina. Aiškiai paskubėta su publikacija, aišku, kad Autorė pati darbelį vargu bau ar akylai perskaitė, nes palikti vienoje vietoje du tokie patys žodžiai. Na, bet kadangi tai pirmas pateiktas konkursui kūrinys, jis teisėtai pretenduoja į pirmąją vietą, bet lygiai taip pat ir į paskutiniąją. Ir dar. Jaučiasi, kad rašyta poeto.

Yra skyrybos klaidų, vienoje vietoje dukart pakartotas tas pats žodis, tiesioginė skyrybą - reikia dėti tarpus prieš ir po brūkšnelių.
Tekstą tikrai reikia šlifuoti, tvarkyti. ir ne šiaip tvarkyti, bet rimtai. Kodėl? Todėl, kad yra labai puiki idėja, gerai parinktas stilius, vaizdiniai - žavi. Skaitydama galvojau, kad gal net ne šiam konkursui šitas tekstas. Prašosi ištęstumo, daugiau gilinimosi, gal iš novelės pavyktų paversti apsakymu. Puikiu apsakymu.

Pasigedau ir temos atitikimo. Ruduo kiek kitokia forma yra, tačiau kur atėjimas iš kairės? Šis žodis paminėtas kartą ir atrodo, kad įspraustas čia tam, kad reikėjo.

Visgi interpretacija bent rudens man patiko.