Visus tuos nebe- išėjo ir kiti panašūs, taiso programa; maniau, ji dabar teisinga; apsirikau.Mokykloj galima dirbti ir ūkinės dalies vedėju.
Aš taip ir maniau, kad nesąmonės su ta taisymo programa. Ir iš viso su tomis klaidomis nėra, kur kreiptis, nėra išganymo, tik vieni nervai...

„Dangus apniūkęs pilkomis, “ - apniukęs;
„Dirba mokytoju mokykloj.“ - jei dirba mokytoju, tai tas „mokykloj“ atrodo lyg dirbtinai prilipintas. Savaime suprantama, kad mokykloj. jei būtų ne mokykloj, tada reikėtų prilipinti nuorodą;
„nebe sulaikomai kaip kisielius“ - nebesulaikomai;
„ O dabar, kur jis?. “ - po klaustuko nereikia taško;
„Dar vėliau, nebebus net panašus.“ - nereikalingas kablelis;
„Ir nebe suturės tavo moteriškė.“ - nebesuturės;
„Monika įsispitrinusi akimis į sklindančią šviesą, pamiršta Stonkų. “ - negalima čia dėti kablelio. Jeigu norit jį čia palikti, būtinas kablelis po „Monika“;
„Jiems, man Stanislovui, Monikai. “ - kablelis po „man“;
„kad ne gaila Stanislovo.“ - negaila;
„ Nebe išėjo įsikišęs,“ - nebeišėjo;
„Va, žingsniuoja abu senamiesčiu, kur žada lyti ir galvoja, “ - kablelis po „lyti„, nes baigiasi šalutinis sakinys.

Nors ir su trūkumais, bet puikus tekstas. Kažkada stebėjausi, o dabar žaviuosi jūsų rašymo stiliumi. Temos - kaip visuomet taiklios ir išgvildentos.
Ačiū už praskaidrintą dieną šiuo puikiu tekstu.

Manyčiau, galima būtų perkošti šią rašliavą.
Man labai patiko. Patiko pagrindinė mintis, ta potekstė apie kitoniškumą...
Laikinai pasidėsiu į mėgstamiausius.

Grįžau dar kartą, perskaičiau Prozaiko komentarą. Manau, jis taikliai nusakė šio kūrinio trūkumus.