Nežinau, kaip pati autorė vertina šį tekstuką - minčių etiudai, vaizdelis ar pan., bet kadangi jis įdėtas į prozą, aš, kaip skaitytoja, tikėjausi rasti daugiau nei nupieštus vaizdelius ir minčių vingius.
Pradedama kalbėti nuo jazminų, toliau atsiranda pomidorai, cigaretės, mėlynių uogienė, kopūstai, pinigai... Kaip skaitytoja pasimetu, nežinau, į ką įsikibti. Tikėjausi, kad ši užsimezgusi grandinė nutrūks, bet ji taip ir nusitęsė per visą tekstą, o daugiau neįvyko nieko. Yra gražių vietų, yra žavesio, yra..., yra... Bet to "kažko" taip ir neradau.
Susidaro įspūdis, kad norima pasakyti kažką labai reikšmingo, bet susipainiojama savo mintyse, kuriose yra begalybė stiklo karolių, jie savo žvilgesiu bando vienas kitą nustelbti, bet perlo taip ir nepavyksta rasti.

Nepaisant to, matosi ypatingas gebėjimas kurti vaizdus, pastebėti detales, tik pastangos rašyti vaizdingai vietomis perlenktos. Įdomu, ar kuris žmogus savo plaukus palygintų su nutįsusia seile, kito - taip, bet savo??? Šis palyginimas tikrai neįtikino.

Siūlyčiau prieš pradedant rašyti nusipiešti sau rėmus: ką ir kodėl norite papasakoti, kur bus išeities taškas ir koks viso to tikslas. O tada jau sėskite rašyti.

Man taip pat patiko, ypač mano mylimi jazminai :)

manau, bandymas vykęs. Labai daug įvykių, įvaizdžių, aprašymų, tačiau šiame tekste toks chaosas atrodo net labai vykęs ir reikalingas.
Man visad būdavo įdomu, kaip atrodytų eilėraštis perrašytas proza arba proza - eilėraščiu. Manau, jūsų proza šįkart spalvingesnė ir ryškesnė už eilėraštį :)

dienoraštis
fragmentiškas
yra keletas įdomių vietų
bet yra neatitikimų
kaip pvz
jasminai buvo numytę ir dvokiantys
o personažas sega juos į plaukus...


reiktų labiau padirbėti
gal tada rimčiau būtų galima žiūrėti į šį darbą