Užmarštis, tai apsauginė reakcija, kai kurie nors įvykiai, išgyvenimai tampa nepakeliami. Pamirštami ir nereikšmingi dalykai, nes atminties galimybės yra ribotos. Kiekvienas su laiku perkainuojja atmintį - kas ir toliau verta saugojimo, ką galima ištinti. Baisiausia, kai nurašoma kaip nebereikšminga gyvoji tautos atmintis, jei ji nebeatitinka dabartinių vertinimo kriterijų, kai jaunas dabarties intelektualas parašo komentarą, kad rašyti unikaliius atsiminimus apie karą, pokarį yra banalu ir senai nusibodę.
Kančios, mirtis - nusibodę? Ar tik svetimos? Savas uodo įkandimams atrodo labai reikšmingas.
Ar žmogus be atminties turi ateitį?