Puikus darbas. Gilus savo paprastumu ir nuoširdumu. Sveikinu :)

palietė nuoširdumu ir giliais, pažįstamais jausmais, labai lyriškai, šviesiai perteiktas ilgesys į vaikystę.

Nėra lengva, nėra paprasta grįžti - grįžęs esi neatpažįstamas,
pats neatpažįsti į kur grįžęs, vėl turi įrodyti savo tapatumą,
skaudžiai savęs klausi: ar tai, į kur grįžai yra, į kur skubėjai grįžti.
Oi, nei lengva, nei paprasta, turėjusiems namus, gimtinę, savo kiemą, gatvę,
grįžti, kur ne tik kvapo, bet ir ženklo nelikę.
Sutinku, jog tai praeitis, kuri yra tik manyje, su manimi.
"Odisėjas" gyvas ir šiame globaliame pasaulio vaizdinyje.

Įvaizdžiai iki skausmo pažįstami, bet vis dėlto senosios lietuviškosios sodžiaus poezijos tradicija išlaikyta garbingai - sandara puiki, tik štai, kaip ilgai dar bus tokių, kurie prisimins visas tas obelis, medinius vartus ir t.t.

Išminčiai, mokslas dar nežino
Gimtų namų traukos lygties

Kaip į savo lizdą paukštelį trauka kiekvieną veikia...

grožiuos