Pasakojimas geras, jau po kelių sakinukų puikiai išryškėja atmosfera. Tiesa, pabaigoje norėtųsi truputį daugiau, gal tik mažytės užuominos apie vieno iš veikėjų praeitį, kuri paaiškintų "kodėl" arba ištiestos rankos į ateitį.

"o gal kokio Pakistano gražuolė" patarčiau vengti žodelio "koks/kokia" vartojimo tokiose situacijose, juk daug paprasčiau, gražiau ir skaidriau skamba: "O gal (ir/net) Pakistano gražuolė." Ar ne?
Yra ir daugiau stiliaus bei kalbos logikos nesklandumų, bet nebeminėsiu. Tik pritarsiu Rykštės nuomonei apie nereikalingą "ji" ir "mergina" vartojimą, ypač tai kliuvo pastraipoje, kuri prasideda "Mano bokalas..." Juk ten ir taip aišku, apie ką kalba, tad beveik visus tuos padavėjos įvardijimus galima praleisti ar pakeisti naujais, išradingesniais.

„nes paėjusi toliau, pažvelgė į mane neslėpdama šypsenos.“ - reikia kablelio prieš „nes“, nes oadėjot kablelį, išskiriantį aplinkybę. Aplinkybes skiriam iš abiejų pusių;
„tačiau šiuo metu, saulės nutviekstas, turistais aplipęs, tiltas buvo ne tas.“ - pirmasis kablelis nereikalingas, nes neskiriam pažyminių, einančių prieš apibūdinamąjį žodį;
„Ant jo galvos buvo juoda, tačiau gerokai apnešiota skrybėlė, vadinama katiliuku.“ - skamba kaip pamokėlė. Kam tas „vadinama katiliuku“? Iškart rašykit: apnešiotas katilukas;
„kad jis mintyse kažką sprendė, skaičiavo, ir tikriausiai pamiršo, “ - kablelio prieš „ir“ nereikia;
„Netoliese, tarp stalų vėl pasirodė Indijos“ - jeigu čia dedat kablelį, išskirdamas išplėstinę aplinkybę, reikia kablelio ir po „stalų“. Galima nedėti nei vieno kablelio;
„Ji kantriai stovėjo dovanodama man savo nesumeluotą šypseną.“ - „nesumeluota šypsnena“ - klišinis įvaizdis. Tokių reikėtų vengti;
„Laukiau, bet atrodė niekada nebesulauksiu“ - „atrodė“ čia yra įterpinys, todėl skiriam iš abiejų pusių.

Reikėtų kiek apmažinti įvardžių ir žodžio „merina“, dabar tekstas labai apkrautas šiais žodeliais.

Turinys - puiku. Atrodo, tai geriausias jūsų tekstas, kurį man teko skaityti. Ir siužetas, ir detalės, ir nuotaika.
Ačiū už nuskaidrintą dieną :)

Ne viską išsprendė paskutinis sakinys. Jį paskaičius kyla mintis apie meilės tilltą - ir tik, bet visas tekstas leidžia galvoti apie daug gilesnį, sudėtingą žmogiškąjį tiltą, likimus sujungiantį tiltą, kur meilė, net nebūtinai laiminga, tėra tik vienas aspektų.
Rašot puikiai - prielaida geriems kūriniams

Pačioje pradžioje man kažkaip nesimezgė istorija, kaip sakoma - neplaukė. O paskutinis sakinys viską užglostė :)

Tiesiog įtraukė, beskaitant - prie to tilto...įtaigus, gyvas ir žavus scena :) labai patiko...,,nepaleisdamas merginos žvilgsnio iš savo akių" ...norisi skaityti tęsinį :)

Puikus ir įtraukiantis tekstas skaityti... norėčiau tęsinio, tęskit :)