Berniukai, nesipykit ir komentuokit, kiek norit. Radau gražių žodžių savo pusėn, ačiū, malonu girdėti. Man svarbiausia, kad skaitote mane ir aš Jums sukeliu vienokių ar kitokių emocijų, žemai lenkiu savo dar labai jauną, šviesią galvą, bet rašau kaip jaučiu, atleiskit, kitaip nemoku, gal kažkada rašysiu kitaip. Gal.
Man nepatinka pervertiškumas ir patologijos vien dėl pervertiškumo ir patologijų, kai tuo žaidžiama ir mėgaujamasi, kai šie dalykai vaidinami ir pritempinėjami arba dirbtinai simuliuojami vien dėlto, kad kažkam tai savaime "kieta"(beje teisingai pastebėjote, kad to dabartiniame mene nemažai), tačiau tiesiog norėjau pastebėti, kad tekstai atsiradę iš ribinių būsenų: iš kančios, nevilties, pykčio savime yra patologiški. Tiesa reikia pridurti, kad man žodis patologiškas nesukelia jokių neigiamų asociacijų, ir netgi jo reikšmėje nėra kažko pasibaisėtino, mat pathos išvertus iš graikų yra aistra ir manau galbūt sutiksit su manimi, kad geras tekstas turi būti aistringas, o JuodoAngelo tekstai kaip tik tokie ir yra.
Taip patologijų ir perversijų per daug, turiu galvoj pritempinėjimą ir simuliacijas, tačiau turint galvoj autentiškus išgyvenimus, jų yra per mažai ir ŽŽ ypač per mažai, bet užtat pakankamai daug visokio emocinio trydaliojimo, kuris atsiranda iš nesugebėjimo susikoncentruoti ir taip pat kas labai tikėtina ribinių išgyvenimų stokos arba nesugebėjimo savęs reflektuoti kai esi pasiekęs tam tikrą ribą, tai ir pavadinau seilėjimusi. O poezija turi būt aistringa, Mielas latentic, tačiau netaškant emocijų dribsnių į visas puses ir emociškai, atsiprašau už pasakymą, nuleidinėjant, bet išlaikant savyje įtampa neleidžiant jausmams prasiveržti iki galo, o jausmus įmanoma kontroliuoti tik savirefleksijos pagalba.
Anonimas
Sukurta:
2011-07-30 14:50:39
atsiprašau, kad komentuoju neaišku kelintąsyk, o seilėjamės visi ir visur- bet kokioj erdvėj, patologijų ir perversijų ne šiam psl., o apskritai, yra per daug, per didelis seilėtekis taip pat yra patologija ar simptomas, pvz. psichinių ligų.
kartais apsiseilėju skaitydamas gerus tekstus, kurie yra man geri. aguona man yra gera ir skani.
Talentingai, tik man asmeniškai šiame trūksta pervertiškumo ir patologijos. Apskritai Ž.Ž. trūksta tekstų, kuriuos žmonės parašo pasiekę ar net peržengę tam tikrą ribą (ne moraline, o psichine prasme), tokie tekstai patys gyviausi ir autentiškiausi, todėl ir gražūs, jūsų tekstuose to randu, aišku greit suprasit, jeigu dar nesupratot, kad šioje svetainėje dauguma vartotojų labiau vertina seilėjimąsi ir dekoratyvumą. Beje galėtumėt įmest "Karvės mirtį" labai geras tekstas ir tikrai būtų šioje erdvėje išskirtinis:-)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): JuodasAngelas
Sukurta: 2011-07-30 19:44:07
Berniukai, nesipykit ir komentuokit, kiek norit. Radau gražių žodžių savo pusėn, ačiū, malonu girdėti. Man svarbiausia, kad skaitote mane ir aš Jums sukeliu vienokių ar kitokių emocijų, žemai lenkiu savo dar labai jauną, šviesią galvą, bet rašau kaip jaučiu, atleiskit, kitaip nemoku, gal kažkada rašysiu kitaip. Gal.
Vartotojas (-a): Lemuelis
Sukurta: 2011-07-30 16:42:11
Man nepatinka pervertiškumas ir patologijos vien dėl pervertiškumo ir patologijų, kai tuo žaidžiama ir mėgaujamasi, kai šie dalykai vaidinami ir pritempinėjami arba dirbtinai simuliuojami vien dėlto, kad kažkam tai savaime "kieta"(beje teisingai pastebėjote, kad to dabartiniame mene nemažai), tačiau tiesiog norėjau pastebėti, kad tekstai atsiradę iš ribinių būsenų: iš kančios, nevilties, pykčio savime yra patologiški. Tiesa reikia pridurti, kad man žodis patologiškas nesukelia jokių neigiamų asociacijų, ir netgi jo reikšmėje nėra kažko pasibaisėtino, mat pathos išvertus iš graikų yra aistra ir manau galbūt sutiksit su manimi, kad geras tekstas turi būti aistringas, o JuodoAngelo tekstai kaip tik tokie ir yra.
Taip patologijų ir perversijų per daug, turiu galvoj pritempinėjimą ir simuliacijas, tačiau turint galvoj autentiškus išgyvenimus, jų yra per mažai ir ŽŽ ypač per mažai, bet užtat pakankamai daug visokio emocinio trydaliojimo, kuris atsiranda iš nesugebėjimo susikoncentruoti ir taip pat kas labai tikėtina ribinių išgyvenimų stokos arba nesugebėjimo savęs reflektuoti kai esi pasiekęs tam tikrą ribą, tai ir pavadinau seilėjimusi. O poezija turi būt aistringa, Mielas latentic, tačiau netaškant emocijų dribsnių į visas puses ir emociškai, atsiprašau už pasakymą, nuleidinėjant, bet išlaikant savyje įtampa neleidžiant jausmams prasiveržti iki galo, o jausmus įmanoma kontroliuoti tik savirefleksijos pagalba.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-30 14:50:39
atsiprašau, kad komentuoju neaišku kelintąsyk, o seilėjamės visi ir visur- bet kokioj erdvėj, patologijų ir perversijų ne šiam psl., o apskritai, yra per daug, per didelis seilėtekis taip pat yra patologija ar simptomas, pvz. psichinių ligų.
kartais apsiseilėju skaitydamas gerus tekstus, kurie yra man geri. aguona man yra gera ir skani.
Vartotojas (-a): Lemuelis
Sukurta: 2011-07-30 13:55:09
Talentingai, tik man asmeniškai šiame trūksta pervertiškumo ir patologijos. Apskritai Ž.Ž. trūksta tekstų, kuriuos žmonės parašo pasiekę ar net peržengę tam tikrą ribą (ne moraline, o psichine prasme), tokie tekstai patys gyviausi ir autentiškiausi, todėl ir gražūs, jūsų tekstuose to randu, aišku greit suprasit, jeigu dar nesupratot, kad šioje svetainėje dauguma vartotojų labiau vertina seilėjimąsi ir dekoratyvumą. Beje galėtumėt įmest "Karvės mirtį" labai geras tekstas ir tikrai būtų šioje erdvėje išskirtinis:-)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-30 10:37:27
pagavai gerą mintį, tikras
Anonimas
Sukurta: 2011-07-30 01:42:29
ir palik gyvą triušiuką jis bus agunos draugas naktiniame Amsterdame. Ir stirnaitę palik aguona- ji bus jos draugė.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-30 01:34:05
bejausmės plaštakės ir meilės nakties mišinys