Man buvo sunku skaityti, gal per daug įvairių smulkių detalių, kurios tiesiog vargina, tada dingsta visa pasakojimo esmė.

„daro jį netgi mistišku, gal būt pagalvotume, “ - galbūt;
„Tačiau dvejos kojos“ - dvi kojos. Dveji ai būti tik dviskaitiniai daiktai. Dvejos durys, kelnės ir t.t.;
„link žemės platėjančios“ - platėjančios žemės link;
„išduoda, kad tai žmogus, kurio liemens dėl tam tikros priežasties nesimato.“ - frazė „tam tikros priežasties“ visiškai nieko nesako ir gadina grožinį tekstą. Jeigu priežasties nežinom, tai ir nesakom, kad yra kažkokia priežastis. Tiesiog braukit šitą frazę;
„Žmogus, mūvintis pilko velveto platėjančiomis kelnėmis, apsirengęs mėlyno treningo švarkeliu,“ - mūvintis ką? - pilko velveto platėjančias kelnes. Apsirengęs ką? - mėlyną treningo švarkelį;
„ Šalia pūpsojo juoda kuprinė, tiek prikimšta, kad atrodė gali bet kurią akimirką plyšti per siūles. “ - „atrodė“ šiuo atveju yra įterpinys, todėl reikia iš abiejų pusių išskirti kableliais;
„parke ar prie, netoliese stūksančių daugiaaukščių namų“ - nereikalingas kablelis;
„ Krantas, pakankamai status toje vietoje, visiškai nutrinta žole, šlapias ir slidus po lietaus, reikalavo atsargumo. “ - krantas negali reikalauti. Reikia pertvarkyti šį sakinį;
„ kurio prileido tiek kiek jam reikėjo ir ėmė skalauti“ - kableliai po „tiek“ ir „reikėjo“, nes čia šalutinio sakinio ribos;
„Procedūra kartojosi iš naujo.“ - pocedūra negali pati kartotis. Procedūrą kartojo iš naujo;
„atspindžiai, vieniši iki kitos dienos ryto, kol tarp jų vėl suraibuliuos pilki atspindžiai.“ - žodis „atspindžiai“ čia pakartotas dukart. Kertasi. Palikit tik vieną.

Paprastas, bet vaizdingas vaizdelis.
Tačiau kyla klausimas - kas skaitytojui iš to? Nei per didelio estetinio pasitenkinimo, nei gilios prasmės. Pabandykit tokiems tekstukams suteikti ką nors, kokią detalę, smulkmeną, mintį, už kurios galėtų užkibti skaitytojas.