Pranuci, ar mudu netyčia ne giminės, kad man taip patinka pasivažinėti Tavo karieta?
Jei į paskutinį balių ir pamirštum pakviesti, už kelionę ačiū.
O tie Jono Mačiulio iš Pasandravio giesmės žodžiai taip griebia už širdies, ypač kai aidi Minijos slėniais iš mano kaimo kapinaičių, kai, baigiant supilti dar vieną kapą, užgieda palydėję kaimynai - iš pačios dūšios.