Valstybinis...gražiai surėdytas...priglaudžiau...o pabaiga tai man susiskaitė:
Ar tikrai visam suklupom?

,,Kur žengi vėl, Lietuva Tėvyne? Kilsi ar trūnėsi tarp savų,,-labai taiklus klausimas.
Patiko .

ar pūsų, ar prūsų. (lengva gailėt ir kalbėt, kada nebėra, ar ne.)
šiaip tai man čia geras:
"Nebepuošiam žirgo pinavijom,
Pavadėlio nebekaišom rūtom.
Laisvę karžygiaus pasviję,
Vėl suklupom,vėl suklupom.

Nusimetę šarvą geležinį,
Manėm sanžinę atrasim."
_________
tai prizo vertas, ir emocinių ir dvasinių nesąmonių muziejaus tematikos tas ieškojimas sąžinės šarvą nusimetus. O aš maniau, kad sąžinės genami, ir įtakojame tą šarvą užsidėjo. Bet jei ne, tai gal jos ir neturėjo?.. (na turėjo, bet ji kažkur paėjus buvo.) pažiūrėkite, pacitavau.) (kaip karžygiai sąžinės ieškojo, bet manė o...
ten rodos /pRūsų?/) man atrodo kad eilėraščio bėda, įkalti lozungai į galvą, tačiau nėra tikrojo vidinio supratimo, esmės pajautos, ir tų pačių prūsų, kad galėtų autorius parašyti kažką svaraus (nuo žodžio svoris) ta tematika.

Keičiasi laikai,
naujos tradicijos.
Nieko nepadarysi...
Dabar ,,Mersus" ir ,,Bumerius",
tautiškom vėliavytėm
apsikarstę laksto...

proginis.