Aga, dar paminėkime ne tik Sibirą,bet ir badaujančias Afrikos gentis, karą Libijoje,kitas pasaulio kataklizmas.Kalbant apie "GAL",vertėtų prisiminti, kad tai dar savotiškas simbolis rodantis kryptį į paiešką,ieškot atsakymų.
"Gal tiktai diena praėjo
tarsi būtų kas nupūtęs
gal tik pirštai suvirpėjo
penkios mėlynos žibutės
gal kažkas kažko paklausė
gal išsprūdo žodis bukas
gal įsismelkė į ausį
balzganas tylos smeigtukas
gal ir norai išsipildė
tam kas norų atsisakė
gal tik vėjas tarsi dildė
brūkštelėjo palei akį
gal tiktai druska sudrėko
gal nuo ašaros tilviko
gal ir neįvyko nieko
jeigu nieko neįvyko
gal tik ne laiku sutemo
mėnuo išplaukė nutukęs
sublyksėjo iš po žemių
baltas kirmino dantukas
dar viena diena pro šalį
šiandien jau niekuo netapsi
tolstantys maži žingsneliai
gal kažkoks dievukas šlepsi ..." ir t.t.Kalbant apie tematiką,tamstos komentaras ir yra pilstymas iš tuščio į kiaurą.:)Bet, kaip žinoma,visi turi teisę turėti savo nuomonę,skonį ir supratimą, tad manau kad liksime kiekvienas prie savo nuomonės.
Po vieną ir gimstame, nors gimsta ir dvyniai. Nu ir kas, (nėra išvystytos jokios temos. lyrinis herojus kažką sako, bet tas viskas pakariama ant virvelės "GAL" ir paliekama suptis ore. lyg tarp dviejų ppasaulių, tarp mirusiųjų ir gyvųjų, ne?) pažvelkite, citata: "Galbūt pavargstame
Mes kartais svaigiai,
Galbūt sunku mums
Būti savimi."
______________
kodėl svaigiai, kodėl nežinote pavargstate ar ne, kodėl savimi būti negalite? Iš tikrųjų savimi būti reiškia būti savimi. Pabandykite nebūti savimi, ir jūs būsite nebūnančiu savimi savimi. Kitaip neįmanoma. NĖRA išvystyta tema - kalbama iš tuščio į kiaurą. Trūksta iki minties atskleidimo, o sakau, kad minties, nes tai pradedama daryti nuo pirmo posmelio, kalbant jame teiginiu: (citata) "Lietaus lašelyje
Skaidriam
Nuskęsta liūdesio
Sonetai."
_________
tai tam lyriniam herojui liūdna, reiškia jis yra liūdintis savimi. Kodėl lietaus lašelyje nuskęsta liūdesio sonetai,vėl gi, neatskleista tema. BET O TAČIAU, jums gera rašyti, tai ir rašote, puiku. gražu, šaunumėlis. Kažkada žmonės Sibire šąldavo, dabar sotūs laimingi šiltai aprengti, eiles rašo ir vargo nemato...
Vasilką rankoje laikai, visai kitaip negu po karo, atėjo nuostabūs laikai, miške rasos žemčiūgai karo, įsiklausai dainos, kuri galulaukėj pabaido kiškį, ir tobulas eiles kuri, kurias kur nori, ten ir kiški. amžina atilsį maestro Vytautas Kernagis dainuodavo. jaučiate, kaip vystoma mikntis kryptingai. jūsų eilėraštyje pribanguota ir pakarta viskas ant "gal man šąlta, gal man šilta, gal ir nežinau kam, bet ne man." :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-07-06 22:29:10
prasmingas eiliukas
Anonimas
Sukurta: 2011-07-06 13:34:34
kvinta nurodė pagrindinį dalyką, ko trūksta šiam kūriniui - krypties.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-07-06 10:00:06
Kūrinyje autorius įprasmina sunkumą būti savimi. Patiko darbas, linkiu „lengvo vėjo“ kūryboje.
Anonimas
Sukurta: 2011-07-06 09:03:19
savimi mums sunkiausia būti iš tiesų ) gražu
Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas
Sukurta: 2011-07-06 08:11:25
Ak , tiesa, pacitavau D. Čepauskaitės eiles,kad būtų sukonkretinta galutinai mintis.:)Sėkmės.:)
Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas
Sukurta: 2011-07-06 08:09:26
Aga, dar paminėkime ne tik Sibirą,bet ir badaujančias Afrikos gentis, karą Libijoje,kitas pasaulio kataklizmas.Kalbant apie "GAL",vertėtų prisiminti, kad tai dar savotiškas simbolis rodantis kryptį į paiešką,ieškot atsakymų.
"Gal tiktai diena praėjo
tarsi būtų kas nupūtęs
gal tik pirštai suvirpėjo
penkios mėlynos žibutės
gal kažkas kažko paklausė
gal išsprūdo žodis bukas
gal įsismelkė į ausį
balzganas tylos smeigtukas
gal ir norai išsipildė
tam kas norų atsisakė
gal tik vėjas tarsi dildė
brūkštelėjo palei akį
gal tiktai druska sudrėko
gal nuo ašaros tilviko
gal ir neįvyko nieko
jeigu nieko neįvyko
gal tik ne laiku sutemo
mėnuo išplaukė nutukęs
sublyksėjo iš po žemių
baltas kirmino dantukas
dar viena diena pro šalį
šiandien jau niekuo netapsi
tolstantys maži žingsneliai
gal kažkoks dievukas šlepsi ..." ir t.t.Kalbant apie tematiką,tamstos komentaras ir yra pilstymas iš tuščio į kiaurą.:)Bet, kaip žinoma,visi turi teisę turėti savo nuomonę,skonį ir supratimą, tad manau kad liksime kiekvienas prie savo nuomonės.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-07-06 07:43:47
Po vieną ir gimstame, nors gimsta ir dvyniai. Nu ir kas, (nėra išvystytos jokios temos. lyrinis herojus kažką sako, bet tas viskas pakariama ant virvelės "GAL" ir paliekama suptis ore. lyg tarp dviejų ppasaulių, tarp mirusiųjų ir gyvųjų, ne?) pažvelkite, citata:
"Galbūt pavargstame
Mes kartais svaigiai,
Galbūt sunku mums
Būti savimi."
______________
kodėl svaigiai, kodėl nežinote pavargstate ar ne, kodėl savimi būti negalite? Iš tikrųjų savimi būti reiškia būti savimi. Pabandykite nebūti savimi, ir jūs būsite nebūnančiu savimi savimi. Kitaip neįmanoma. NĖRA išvystyta tema - kalbama iš tuščio į kiaurą. Trūksta iki minties atskleidimo, o sakau, kad minties, nes tai pradedama daryti nuo pirmo posmelio, kalbant jame teiginiu: (citata) "Lietaus lašelyje
Skaidriam
Nuskęsta liūdesio
Sonetai."
_________
tai tam lyriniam herojui liūdna, reiškia jis yra liūdintis savimi. Kodėl lietaus lašelyje nuskęsta liūdesio sonetai,vėl gi, neatskleista tema. BET O TAČIAU, jums gera rašyti, tai ir rašote, puiku. gražu, šaunumėlis. Kažkada žmonės Sibire šąldavo, dabar sotūs laimingi šiltai aprengti, eiles rašo ir vargo nemato...
Vasilką rankoje laikai, visai kitaip negu po karo, atėjo nuostabūs laikai, miške rasos žemčiūgai karo, įsiklausai dainos, kuri galulaukėj pabaido kiškį, ir tobulas eiles kuri, kurias kur nori, ten ir kiški. amžina atilsį maestro Vytautas Kernagis dainuodavo. jaučiate, kaip vystoma mikntis kryptingai. jūsų eilėraštyje pribanguota ir pakarta viskas ant "gal man šąlta, gal man šilta, gal ir nežinau kam, bet ne man." :)