Dėkui už išsamų komentarą.
Kadangi šį kūrinį vėliau taisysiu ir redaguosiu, man labai pravers jūsų patarimai.

„Moteris sumirksėjo ir amžino vakaro fane pastebėjo“ - fone?
„tačiau priešingai, nei galvojo Ana, nepasuko į tolumoje juoduojančius“ - pirmasis kablelis turi būti ne po „priešingai“, o prieš šį žodį;
„- Maniau susitarėme tikrinti viską iš eilės“ - kablelis po „maniau“;
„pirmą kartą nuo kelionės pradžios, Gao balse“ - nereikalingas kablelis;
„- Kur toliau, - pasidomėjo Gregoras.“ - jei pasidomėjo, tai gale turėtų būti ne kablelis, o klaustukas;
„Vietovė ten raižytą, “ - raižyta;
„- Gaila nėra valties, - sumurmėjo moteris.“ - kablelis po „gaila“, nes tai įterpinys;

„- Mes iš Vidurdienio... Spinduliuotė paprastus gyvūnus ten pavertė žudymo mašinomis, manau sugebėsime susidoroti su porele patamsyje besiveisiančių morlokų, - nusišypsojo Gregoras.“ - turiu patarimą, kaip padaryti, kad tokie paaiškinimai, skirti ne Gao, o skaitytojui, neatrodytų tokie dirbtiniai. Tiesiog įterpkite autoriaus žodžius su Gregoro prisiminimais. Pavyzdžiui: „- Mes iš Vidurdienio... Manau, sugebėsime susidoroti su porele patamsyje besiveisiančių morlokų, - nusišypsojo Gregoras, o jam prieš akis iškilo baisūs padarai, kadaise buvę paprastais gyvūnais, o dabar spinduliuotės paversti žudymo mašinomis.“ Tokie sakiniai iškart pagyvina pasakojimą, dialogus padaro įtikinamesniais.

„mašinomis, manau sugebėsime susidoroti“ - „manau“ reikia išskirti iš abiejų pusių, nes tai įterpinys;

„- Nemanau, kad to prireiks. Turėtume spėti apsisukti per vieną... miego ciklą, - atsakė Ana, - dabar reikėtų pailsėti.
Keliautojai užsikūrė laužą, užkando vakarykštės mėsos...“ - o štai čia reikėtų kažkokio intarpo. Neatrodė, kad Gao sutiktų lengvai, juk jis nenori. Tad reikėtų paaiškinimo, kodėl jis sutiko arba bent kad buvo nepatenkintas tokiu pageidavimu, tačiau nusleido.

„neteisinga“ - prieš užmigdama dar spėjo pagalvoti Ana.“ - reikia kablelio po kabučių;
„- Vis tiek nesuprantu, - papurtė galva vakarietis.“ - labai gražiai dviprasmiškas sakinys, tarsi net apokaliptiniame pasaulyje vakariečiai nesuprastų rytiečių :)
„atsižadėjome, o tai ką jūs norite rasti, viską gali “ - kableli prieš „ką“, nes prasideda šalutinis sakinys;
„Jie buvo nuėję jau daugiau, nei pusę kelio“ - nereikalingas kablelis;
„čiuptuvai“ - nei šį nei tą pagalvojo Gregoras“ - kablelis po kabučių;
„, nors jis labai miglotai nujautė kas ta aktinija ir kur gyvena.“ - kableli prieš „kas“, nes prasideda šalutinis sakinys;
„Judo kaip trūkčioja virvė“ - juto;
„ausų, laimė Gregoro plaučiuose greit“ - kablelis po „laimė“, nes tai įterpinys;
„tada lėtai, raukydamasis, atsistojo.“ - paskutinis kablelis nereikalingas;
„regis jau ranka pasiekiamo, kalnyno,“ - kablelis po „regis“, kablelis po „pasiekiamo“ nereikalingas;
„lanku apeidama įtartinus, sausos“ - nereikalingas kablelis;
„ Po kurio laiko, neatsisukdama Ana paklausė:“ - nereikalingas kablelis;
„- Manau jis yra visuose mokymuose, - atsargiai tarė Gao.“ - kablelis po „manau“;
„Gao galvoje sukosi begalė vaizdų ir, galbūt, pirmą kartą gyvenime jis “ - „galbūt“ nereikia išskirti;
„jis nežinojo kas yra teisingumas ir garbė.“ - kablelis prieš „kas“, nes tai šalutinis sakinys.

O ši dalis mane šiek tiek suintrigavo. Po truputį įtraukiama į naująjį pasaulį. Pastebėjimuose parašiau keletą patarimų, atkreipkit dėmesį, tai padės skaitytoją dar labiau įtraukti į pasakojimą.

Pastaba Žiogo komentarui: po „visgi“ kablelio nereikia. O vietoj pašokti ir aš rekomenduočiau rašyti kitą žodį. Suprantu, ką turite omenyje, todėl siūlau rašyti tiesiog „krūptelėjo“.

Visgi Ana buvo užsnūdusi ir neatsargus Gregoro judesys privertė ją pašokti. >> iš karto blogai nuteikia, nes po "visgi" reikėtų kablelio, o "pašokti" nelabai tinkamas pasirinkimas - miegantys žmonės nei šokinėja, nei šoka. Sakytinės kalbos neturėtų būti literatūriniame tekste (išskyrus dialoguose, kuriuose vartojama stilistiškai).