← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/55815

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-06-26 12:06:58

šalia to pavasario vaizdo, tiesiog spindinčių ryto rasa alyvų, ir lengvai dūzgiančių vyšnių žiedų, staiga
stipri, tikrojo noro suvokimo akimirka; emocijos ir suvokimo impulsas užčiuoptas sąmone, čia ir dabar:

pasakyk pasakyk
man dabar,
kad laimingas būna
tik kartas gyvenime,
tik gyvenimas šitas...

______________
Staugiantis vėjas
gano bespygles egles kiemuose –
greit sensta Naujieji...
------------------------- o kaip jų laukė, juk senieji (kuriuos palydėjo) turėjo pavasarį... tai... iš kur gi tada, tas laukimas? Kalėdų, Naujųjų, girliandų ir žvakučių vis atsiranda, jei ne iš to nesuvokimo emocija, dvasia ir protu kartu, kad gyvenimas tik vienas, ir laiko jo nieks negražina, koks jis bebūtų... (stipri ten akimirka, perduota ir mintimi ir emocija, dūzgent vyšnių žiedams.) pažiūrėjau į jūsų gimimo metus. Sėkmės jums rašant; gražiai dinamiškai išplėtojote mintį, ir nesudėtingai lengvai, o mintis subtiliai gili. paprastas - neprastas.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-06-25 23:51:05

paskutinės dvi eilutės pagadina tekstą.
pagalvočiau apie formą ir teksto kursyvu nerašyčiau.

o, stebukle,
kiek kartų šitaip žydėjo
tavo veidas prieš mylimą kitą, >> tiek liko.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2011-06-25 14:12:17

Palietė.Visi nori būti tie vieninteliai.
Gražu.

Anonimas

Sukurta: 2011-06-25 10:33:00

kiek kartų šitaip žydėjo
tavo veidas prieš mylimą kitą

Stipri vieta.