smurto baisumas pabrėžiamas priešinant jį su gamta.

visuomet Skroblas randa kažką tokio, kas yra aktualu.

Taip, metas ne iš lengvųjų, bet kada buvo kitaip? Tas, kas jautrią sielą neužsidangstė godumo žvynais, visada mato ir girdi plačiau, negu kiemas aprėpia. Argi ne ant jų laikėsi ir laikosi tautos išmintis, garbė? Stiprybės Jums! Raskime požiūrio kampą, iš kurio ne tik putojančios šiukšlės matosi - juk mūsų neperka, o mes - neparsiduodam.

Atleiskite, kad negaliu rašyti čia komentarų, bet siela neišlaiko. Šitas žmogus, autorius, aš jo fanė, dėkoju už jo mintis, nuoširdumą ir neblėstančią energiją.

Nenusiminkime, tiktai,
kaip keičiasi gamta,
taip ir žmonija mainos,
tai gal tik tarpinis etapas,
pomiškis ar pagrindas,
nauja karta per Lietuvą
su laisvės vėliava
jau eina...
O kūrinys laiku, tinkamas ir geras...
PASIIMU...
Septyniasdešimt metų vistik.

Mes daug ko nežinom apie ateitį. o gyvenimas dabartinis tikrai žiaurus ir čia taikliai pastebėta apie vaikus ,,gyvenime gyvenimo neranda,,...