Byra/Ne plevėsuojant - kreidos pėdsakai ant pirštų po rašymo ant lentos. jų tikrai nereikia; byrėjimas sutinkamas dažname eilėraštyje, o [ne plevėsuojant] - abejoju ir dėl kalbinio taisyklingumo ir dėl kalbėsenos grožio. Skruzdės ropojant sules = skruzdės ropodamos sules. O atmosfera kuriama įtaigiai, pabaiga ypač vainikuoja, kaip taikliai Raktažolė išsireiškė - makabriškumą.

Hm... keistai veikia šis eilėraštis: iš pradžių perskaičiau kaip siaubo filmo siužetą, vėliau kaip meilės ir ekstazės būseną, trečiąkart apie makabrišką Mūsų egzistenciją...Jei net tris suvokimo variantus per kelias minutes įžvelgiau, tai kiek jų galima rasti giliau pakapsčius? Patiko:)

palikau be skyrybos, erdvios dviprasmybės sakiniuose praturtina tekstą. :) o sakiniai padalina turinį į atskirus ir savitus minties vienetus - poetinė charizma :)
gal tik kiek nesuprantama ši eilutė: "Ne plevėsuojant"

Mūsų trapūs kūnai
Ant smilgų pasikorę
Pilki.

Įdomiai ir savotiškai.

...elegiškai ir spalvingai...

Jūs savame stiliuje - priešpriešos, mistikos elementai. Netradiciškai, įdomiai.