„tarsi žaibas iš dangaus nutraukia mano pamąstymus.“ - toks palyginimas visiškai nieko nepasako. Manau, praleidot dalį: „tarsi žaibas iš giedro dangaus“;
„- Tau kas? Gyventi gal nusibodo? – vėl nesuprantamai pašaipiai sulaukiau „papurtymo“.
Nors nėra ko stebėtis – nervai fronte daug kam nelaiko.“ - nekelčiau į kitą pastraipą. Nematau tikslo;
„pasakęs nusuko galvą į šoną ir toliau stebi horizontą.“ - reikia suderint laikus. Nusuko-stebėjo arba nusuka-stebi;
„ Nemanau, pakankamai ir čia jų išžudėm. Kaip ir jie mūsiškių...“ - antras sakinys dirbtinai skamba. Ar tikrai jo reikia?..
„- Pats žinai, kad nuo mūsų, paparastų kareivių, beveik niekas nepriklauso. “ - paaiškinimas „paprastų kareivių“ irgi dirbtinai skamba. Skaitytojui nereikia tokių įterpinių, jis nėra kvailas, supranta, kas yra kas;
„Toliau skęndau minčių jūroj, bet sulaukiau, jau galvojau baigto, pokalbio tęsinio: “ - skendau. Sakinio pabaiga labai negražiai skamba. Keisčiau teiosg į: bet staiga išgirdau kolegos balsą“ ar kaip pan.;
„. – jo žodžiai praskrodė tylą“ - Jo iš didžiosios.
Kaip ir rašiau po pirmąja dalimi, labai lengva paslysti. Manau, skystat. Dialogai dirbtinoki, atrodo, stengiamasi filosofuoti, kažką parodyti skaitytojui, teisinti, tačiau nelipa tie žodžiai prie gyvų žmonių. Deja. Tikiuosi, kad toliau bus geriau.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-05-16 23:41:29
„tarsi žaibas iš dangaus nutraukia mano pamąstymus.“ - toks palyginimas visiškai nieko nepasako. Manau, praleidot dalį: „tarsi žaibas iš giedro dangaus“;
„- Tau kas? Gyventi gal nusibodo? – vėl nesuprantamai pašaipiai sulaukiau „papurtymo“.
Nors nėra ko stebėtis – nervai fronte daug kam nelaiko.“ - nekelčiau į kitą pastraipą. Nematau tikslo;
„pasakęs nusuko galvą į šoną ir toliau stebi horizontą.“ - reikia suderint laikus. Nusuko-stebėjo arba nusuka-stebi;
„ Nemanau, pakankamai ir čia jų išžudėm. Kaip ir jie mūsiškių...“ - antras sakinys dirbtinai skamba. Ar tikrai jo reikia?..
„- Pats žinai, kad nuo mūsų, paparastų kareivių, beveik niekas nepriklauso. “ - paaiškinimas „paprastų kareivių“ irgi dirbtinai skamba. Skaitytojui nereikia tokių įterpinių, jis nėra kvailas, supranta, kas yra kas;
„Toliau skęndau minčių jūroj, bet sulaukiau, jau galvojau baigto, pokalbio tęsinio: “ - skendau. Sakinio pabaiga labai negražiai skamba. Keisčiau teiosg į: bet staiga išgirdau kolegos balsą“ ar kaip pan.;
„. – jo žodžiai praskrodė tylą“ - Jo iš didžiosios.
Kaip ir rašiau po pirmąja dalimi, labai lengva paslysti. Manau, skystat. Dialogai dirbtinoki, atrodo, stengiamasi filosofuoti, kažką parodyti skaitytojui, teisinti, tačiau nelipa tie žodžiai prie gyvų žmonių. Deja. Tikiuosi, kad toliau bus geriau.