← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/54861

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-05-11 22:59:53

Gerai, kai yra į ką įsikabinti...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2011-05-11 21:04:05

Jūsų eilės ir pamąstymui, ir pajautimui. Nors ir numindžiotas tėviškės slenkstis, bet savas...

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2011-05-11 19:26:51

skausmingai, bet tikrai puikiai

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-05-11 13:31:35

Ypatingai stiprus kūrynys. Sužavėjo ir suspaudė širdį: tiek jame skausmo...

Vartotojas (-a): PelėdaitėS

Sukurta: 2011-05-11 13:11:47

Aktualu, bet ir tie kurie neįsikibo, vistiek sugrįžta įkvėpti mūs oro, kalbos, kaip maldos...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2011-05-11 12:56:27

Taip, pabaiga labai stipri...

Anonimas

Sukurta: 2011-05-11 12:42:21

netikėta pabaiga- tikriausiai dar ir dėl to, kad patriotiškumas virsta atgyvena... Mielas eilėraštis.

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2011-05-11 12:26:46

Stipriai geras. Visuma sužavėjo.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2011-05-11 11:28:44

Ir šiandien neaišku,
kur aš nuplaukus būčiau,
kur sustojus,
jei nebūčiau laiku įsikibus
į numindžiotą tėviškės slenkstį,
į žalią lietuvišką rūtą.

...labai labai labai...tiesiai į širdį...