← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/54729

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2011-05-06 16:24:25

Oi, kaip priminė vaikystę... Namo stogą apglėbusi žydinčios ievos skara ir toks stiprus kvapas kambaryje nuo svyrančių jos šakų vazoje...

Anonimas

Sukurta: 2011-05-05 20:03:09

Skaičiau ir tarsi gėriau švelnumą, begalinę meilę gyvenimui.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-05 19:05:25

saldžioji klasika. gražu.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-05-05 13:29:39

gražiai gi čia apie ievą, o ji tikrai nuostabi, kai žydi,o kvapai!...

Vartotojas (-a): nemune

Sukurta: 2011-05-05 13:11:21

Ieva teoriškai apjungia, bet paskęsta kituose, daug gyvesniuose įspūdžių pliūpsniuose. Man pačios ievos pritrūko. Skaityti gera buvo

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2011-05-05 17:19:33

Gražios tos ievos, o kvapas...
Mama būdavo neis už kluono, ten didžiulis medis ievų buvo, priskins ir pamerks ant stalo atnešusi...
Visa troba nuostabiai kvepėdavo. Perskaičiau ir vėl tą kvapą prisiminiau...
Mamos jau pusmetis kaip nebėra...
Ačiū, pasiimu, sujaudino...

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2011-05-05 17:21:28

turi būti nueis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2011-05-05 16:28:23

Gražiai apie ievą. O dar prisiminimais grįžtant į nutolusius metus.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-05-06 21:12:24

Džiaugiuos pavasariu, džiaugiuos, kad vėlei ievos

Turbūt visi medžiai Jūsų aprašyti. :) Prisiminiau kaip vaikystėje per mojavą kaišydavo altorėlį ievų šakelėm...