eisiu ir aš po truputį skaitinėti nuo pradžių. Gerai, kad yra ką paskaitinėti... pasisemti, susidėlioti ir tuo - pastiprėti. Juk svarbu nepraleisti momento - sugrįžimui savin, o tai susiję ir su susitaikymu su realijomis, jų pozityvus (kiek įmanoma pamatymas, įvertinimas). Pamėginti pažvelgti į jas kiek kitaip-ne per juodą prizmę - kiek spalvingiau :) "per savo Vidinį gal? - juk Jis visuomet pašnibžda teisingai...
Taip ir ieškome to balso. Balso, kuris pasakytų: gerai juk taip, kaip yra, taip turi būti ir tame neabejotina prasmė, žavesys gal ir gyvenimo? Minčių, vertinimų ir aplinkos sintezė... Viskas, kas yra mūsų aplinkoje - gražu ir tikra, net jei ir skaudoka. Reikia priimti, įprasminti. Štai ir jaučiu tai beskaitydama. Toks išsiveržimas mano teksto "iš pirmo" pojūčio... perbėgus :) - eisiu gilyn - lipsiu aukštyn...

Koks tikras jausmas:

Skaitau rašytus – nerašytus gervių laiškus
Per dangų visą – ilgesio pilni.
Galbūt kada ir aš su jais parklyksiu-
Raide, žodžiu ar viltimi...