Paskutinė eilutė tiesiog puiki.Jaudinantis darbas.Norisi, kad perskaitytų visi tokie tėčiai.

Labai sužavėjo. Ypač tie keli jausmų protrūkiai, gaivališkai prasiveržiančios eilutės. :)

Man tai viskas čia dera, nieko išmest nereikia. Labai tinka ir tie intarpai, tokie lyg greit skriejančios mintys.

na, manau, ganėtinai aišku, jog pavadinimas atmieštas nemenka ironijos doze. tad per daug traumuoti neturėtų ...

P A S A K A !
Pačia pačiausia prasme. Tiek gerų artimų gabalų .
"Jis myli tą mažylę, kuri liko su jo žmona. Aš esu tik svečias.",
"Lietus tampa mano meilužiu."....Viena įdomesnių ekūrybiečių esi☺☻Nors mano balsas į dangų neina, bet vis....

paskutinis sakinys nelabai reikalingas,nes per daug banalus. pasaku motyvas neblogai panaudotas,tik gal reikejo siek tiek nepastebimiau ji ipinti.
visuma nebloga,nors iki tobulumo dar reiktu pataisyt sibeita.

sveika...! Labai šiuolaikiška pasaka, įpinanti visas šiuolaikinio gyvenimo problemas ir ne tik...Puikiai išreikšta tai, ką norima įteigti skaitytojui. Labiausiai patiko : "Geroji krikštamote fėja, jau galite panaikinti šiuos burtus! Dvyliktos nelauksiu. Noriu rūkyti." Skaitydama iškart įsivaizduoju merginą, begančią laiptais, nubėgusiu tušu nuo ašarų , plėšianti nuo savęs "puošnius drabužius" ir norinti atsidurti savo erdvėje, kuri lyg šiol buvo savaime suprantama.Manau, šis sakinys puikiausiai atspindi pagrindinio veikėjo savijautą: nenoriu iliuzijų, noriu grįžti į realybę...
manyčiau, kad : "Gražuolė išeina iš Pabaisos pilies. Pradeda lyti. Kojos klimpsta purve. Jaučiu, kaip šaltos dangaus ašaros susimaišo su mano pačios karštomis. Sesyte Elenyte, negerk iš pažinimo šulinio.
Slenku laiku. Vanduo – gėris. Lietus tampa mano meilužiu. Vyru, kurio troškau visą gyvenimą. " šios pastraipos nereikėtų, kai yra paprašoma cigaretės ir atsakoma ( ačiū ) tuo ir turėtu pasibaigti pasaka..tokia pabaiga leidžia skaitytojui pačiam susimąstyti, gal net sukurti šiokį tokį morala.
Šaunu...kaip visada, man tavo kūryba labai patinka. taip ir toliau :*