← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/54472

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-07-03 10:17:37

susikaupti reikia dviem šimtais nuošimčių, kad jau nuo pirmosios aplinkybės ne tik nujaust, bet ir suprasti kaip čia jautru ir sklandu viskas. :) prižiūrėti daigelius sudygusius telieka

Vartotojas (-a): Urtė

Sukurta: 2011-04-25 19:14:25

nono:) čia aplinkybės pradžia. ar nepasigendu kam- vėjams iš lūpų ką darant- tęsinys kitoj eilutėj: )

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-04-25 16:55:09

Gražiai nuskambėjo, tik kiek užkliuvo...ar nepasigendu savęs vėjams iš lūpų...man neaiški mintis, kaip galima savęs pasigesti vėjams?Kažkas su sakinio sandara ne taip.Gal vėjai nepasigesta manęs...ar aš nepasigestu vėjų...

Vartotojas (-a): Urtė

Sukurta: 2011-04-25 09:00:55

bet kaip gaila, ką, kad kažkokie žodžiai nusidėvi? neginant savo kūrinuko,bet iš esmės :) šiaip tai aišku galima ir nedėti, bet kažkaip malonu naktinį malonų sunkumą nusikratyti. Ačiū kad skaitote ir bandote suprasti bei prisijaukinti : )

Vartotojas (-a): MoneLi

Sukurta: 2011-04-25 08:57:46

Pritariu Ramunei Vakarei. Pradžioje painiai supratau mintį, o galbūt drugeliai ir ašaros manęs jau nebejaudina eilėraščiuose, jei visa tai neperteikiama kažkaip naujai. Tačiau jau nuo antrojo stulpelio eilės tapo daug įtaigesnės, tikresnės, subtilesnės. Neapibūdinama jaukuma apėmė (: