Dalmara, manau, skaitytojas turi būti priverstas susimąstyti ne daugtaškių, o turinio pagalba. :)

Kiaukiau, nu būk gera, nu leisk man vartoti daugtaškius, a? Kai rašau daugtaškį, tai lyg leidžiu skatančiajam apmąstyti susidariusią situaciją, mintimis pašuoliuoti... šen... ten... O gal taip?.. O gal ne taip?.. O visai netgi kitaip?..

kiaukiau :) tuoj išsiaiškinsime tavo tautybę ir susišpaguosim, A???? :)
ar tik nebūsi Monikutė? ;) oi, per daug klaustukų pridėliojau ...

tai yra Dalmaros rašymo stilius, emocija ji ji ji... ir man visai neužkliuvo,
o Laukinė Obelis rašo savuoju, ne gi imsim visi lygiuotis į ją ?
Man, kas vyksta ČIA su Ja, Monika, daug įdomiau nei kas vyksta su Anberg, Borch, Didriksen, Eriksrud, ..., Vermer, Wang ir jų daugtaškiais.

Jo, daug daug ...
pvz.:
Iš veidrodžio į ją žvelgė Vilija, vilkinti trumpais, žydrais, sportiniais marškinėliais...
Ir tipau tas daugtaskis ka reiskia? Ijungti fantazija, tipau be trauzu ar su stringais, su pukuotom slepetemis.
Ok, mistika klaustukine.

Kap lengva papirkti lietuvi :) irasius lietuviska varda :D

Labai įdomiai pasisuko įvykiai, netikėti.Kilo keistų minčių kai Vilija užspringo ir atgaivinta jautė Monikos skausmą ir matė įvykius.Užkliuvo pati pradžia- ...Pro ne iki galo užtrauktas užuolaidas...ir jis, ji-kartojamas daug kartų suprastina tekstą.Aš suprantu, kad šis skyrius-jos pojūčiai :pav. ji nemirusi, gyva.Mąsto....jaučia(kai kur išmesti ir pasikeis sakinio struktūra). Visumoj darbas labai patiko.

"Bet ji tikrai prisimena... Po to jis į ją šovė... Smūgis į krūtinę... Bet... Bet... Ji nemirusi. Ji gyva. Ji mąsto, prisimena, mato šviesos pluoštą, krintanti pro langą... Ji jaučia... Vadinasi – ji gyva. Tad, kas nutiko? Kur ji dabar yra?"

Kaip manote, kas šioje ištraukoje užkliuvo?
Net jei tuos du Bet... Bet... laikysim sakiniais, čia yra tik dvylika sakinių, tuo tarpu įvardis jis/ji/ją pavartotas net devynis kartus. Visiškai be reikalo. Kaip teksto parazitai. Smulkmena? Taip, bet jei tai pasikartojanti problema, sugadinamas net labai geras tekstas.
Pabandykit save pakontroliuoti ir išmeskit iš teksto visus nereikalingus žodelius.

Kita į akis krentanti silpnybė - daugtaškių vartojimas. Daugtaškis gali būti labai stipri priemonė, dažniausiai vartojama nutylėjimui, neišsakytiems žodžiams išreikšti. Bet, kaip ir su kiekvienu geru daiktu - kai per daug, tampa neskanu, ima erzinti ir praranda savo reikšmę.

Ir dar. Vietoj SAVO, parašyto didžiosiomis, siūlyčiau vartoti kursyvą. Kiek suprantu, norėjote pabrėžti tą žodį, o kursyvas tam tikslui puikiai tinka, tuo pačiu nesugadindamas grafinės teksto estetikos.