Tai jau - velniškai geras tekstas.
Tiesiog kone tobulai perteikia prieš tai buvusį. Ne tik perteikia, bet ir pratęsia. Su trenksmu.

"Po ratais mirusios nuplaktos dulkės ir akmenys
Darda į taktą dantimis dantimis it kanklėmis"-velniškai gera frazė. Sveikinu! :)

Matau, kiti iškritikavo rimavimą, žodžių nederėjimą. Mažai ką apie tai teišmanau, tad apie eilėraščio "technines" savybes ir nekalbėsiu.
Bet man patiko, kad šis eilėraštis tiek savo tema, tiek nuotaika puikiai pratęsia praeitą tekstą. Įdomu buvo tęsti šią sunkią kelionę. Tik liūdna, kad ji taip tragiškai baigėsi. O buvo viltis... Tik kad tas laidas taip netikėtai - būtent taip ir būna su tais laidais, ir labai realu, kad aukštos įtampos laidai mėtosi ant žemės po tokių nelaimių.
Įdomu, ar dar įmanoma pratęsti šią kelionę? Gal nors vienas išliko?... O jei ne, kelionė turėtų būti pomirtinė...

Fukušimos vaizdelis.

Kiek suprantu, reikia remtis prieš tai parašytu prozos kūriniu. Radau pažymėtą tunelį, jautį ir laidą. Savotiškas kalbėjimas. Pagauta nuotaika. Ji tik ir riša abu kūrinius.

oho... niūrus. tinkantis šiam pavasariui. ti kai kur žodžiai tarpusavyje pešasi. norėtųsi daugiau jų dermės.