Bet tų mažylių juk vienų nepaliksi...man visuomet užgauna širdį tokie dalykai. Vaikų namai... Mes ką, blogesni už gruzinus, armėnus? O juk pas juos vaikų namų iš viso nėra.Vaikučiai auga giminėje, visi kartu- savi ir svetimi. Jie džiaugiasi kiekviena gyvybe, o mums dar reikia ir langelio...Klaiku.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-04-04 07:55:39
Neapsakomai opu... Gyvai ir jautriai, apie daug ką... per savo būseną... pirmą įspūdį, ypač sukrečiantį. Man atrodo, mažyliai Jūsų labai lauktų.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-01 22:32:18
Bet tų mažylių juk vienų nepaliksi...man visuomet užgauna širdį tokie dalykai. Vaikų namai... Mes ką, blogesni už gruzinus, armėnus? O juk pas juos vaikų namų iš viso nėra.Vaikučiai auga giminėje, visi kartu- savi ir svetimi. Jie džiaugiasi kiekviena gyvybe, o mums dar reikia ir langelio...Klaiku.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-04-01 22:19:23
...matyt, neskirta.
O kiek varginasi ir dar kitus vargina, bet užima vietą tų, kurie save atrastų būtent toje veikloje :-(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-04-01 15:21:59
Bet juk kažkam tai reikia grįžti... Nejau mes bėgsime nuo karčios realybės? Taip - jausmingas kūrinys, labai.
Vartotojas (-a): apideme
Sukurta: 2011-04-01 15:11:00
Grįžti vis tik - labai reikėjo...
Anonimas
Sukurta: 2011-04-01 15:06:19
yra šiek tie minties šuolių, stilistinių strūkumų, bet siužetas įdomus, jausmai patys veržiasi iš šio kūrinio.