Kažkaip negirdžiu lubų juoko, o vat praeities ir dabarties kryžkelė labai vaizdinga, o dar tas [beveik visada] šokiruojantis susitikimas su savimi, ir dar kaktomuša... tikrai žavi.:)

Ačiū. :)

įtraukiantis tekstas, įtaigiai perteikta dvasia seno namo, gal rūmų net...
kai kuriuos žodžius sukeisčiau vietomis, kad pirma sektų vaizdas, o po to veiksmas, nes vaikštoma lėtai ir atsargiai, nužvelgiant -berūdijančias duris praveriu - sustingstu...vaizdas!
žvilgsniai tiesiasi ... ant baldų aksominių lyg ant sielų mirusių - žvilgsnio tąsa išryškėtų.

Lyg sąšauka su panašaus pobūdžio menine fotogravija – turi stiprų vaizdinį užtaisą.
O ta „kaktomuša su savimi“ – ir vietoje, ir net, sakyčiau, stalneriška. Geras kūrinys.

Geriau kaktomuša su savimi, nei su siena... Tai nerimtai. O jei rimtai - man cinktelėjo...
Net galvoju - iš ten ar į ten... Dedu į taupyklę, reikės pagalvoti dar...