Na, trūksta labai darbo. Kad ir paprasta, bet būna smagu, kai paprastumas yra subtilus. Linkėčiau pasiskaityti daugiau poezijos (D. Kajokas, J. Vaičiūnaitė, H. Radauskas ir kt.), kad galėtum suprasi, kokia ji turi būti. Nes dabar dar aiškiai matosi, kad trūksta supratimo:) Beje, ir eilėrašiai (geri) turi tam tikras taisykles, pvz.: originali tematika, metaforos, nerimuojamos tos pačios kalbos dalys. Čia pagrindas, kurio turėtum laikytis :) Ypač pasigedau metaforų, lyriškumo.

VIII eilutė: Nesapnuotą laimę šaukia.
Toks su nuoširdžiu rūpestėliu :-I

kablelių trūksta po šitų žodžių (tekste eilės tvarka): kelią, taku, vijokliai, pušynai, palaukėm, nušvies.
gramatiškai neteisingas junginys "mintys paskendę".
vijoklius ir svajoklius sukeisčiau vietom.
nemažai yra klišių, bet tai su laiku savaime išnyks.
turinys veržlus, bet neoriginali raiška.
pakankamai nebloga išvadėlė pabaigoje - paprasta, atvira, tiesi. ir natūraliai perskaitoma .

žingsnelis į priekį. bet vienas iš daugelio likusių iki poezijos namelio durų :)