va, galiu pasidalint su kitais dėl kabučių: yra lietuviškos klaviatūros papildymas kur įdiegtos lietuviškos kabutės, pagooglinau ir radau. Labai patogi įvestis, nereikia jokių kodų vedinėt, super tinka nešiojamiem kompiuteriam, dabar galėsiu patogiai rašyt :)

http://rq.lt/numeric/

Dėl lietuviškų kabučių, tai viską iš karto rašau į bloger'į, ten tokių nėra, o kiekvieną kartą prikopijuot, tai neprikopijuosiu. Kažkaip man nepatogu į word'ą rašyt ir poto vėl į blog'ą viską perkopint, išsikraipo tas tekstas, bloger'į labai patogiai rašosi.
Ačiū už pataisymus, persitaisysiu, čia jau kiek matau neišeina pertaisyti, tai persitaisysiu blog'e.

Dėl to, kad vaikai naktį vaikšto po mišką, tai ne visi vaikai bailūs, o ypač mano aprašoma Izabelė, kurią apibūdinau, kaip kitokią mergaitę negu visi vaikai, šitame skyriuje gal ir neatrodo aiškus tas jos charakteris, tačiau kituose jis akivaizdžiai išaiškėja. Esmė tame, kad Izabelė vakarais ir naktimis jau ilgą laiką vaikšto į mišką, tiesiog negalėdama užmigti. Vėjas irgi negali užmigti, naktį vaikšto aplink savo namus ir su laidyne paukščius šaudo.

Dialogą pertaisysiu ir kituose pasistengsiu gyvumo suteikti.

Dėkui :)

Lietuviškos kabutės atrodo taip: „“. Jas ir reikia naudoti;
"Patalynė nusiskalbusi, iš baltos virtusi pilka. " - patalynė tikrai ne pato nusiskalbė. Tad ji yra nuskalbta;
"Ji gailėjosi, kad prieš atsiguldama į lovą, neapsimovė kojinių." - po "kad" reikia kablelio, nes išplėstinę laiko aplinkybę išskyrėt jai pasibaigus, o prasidedant - ne. Reikia skirti iš abiejų pusių;
"Būtų galėjusi tai padaryti dabar, bet uždegdama prie lovos stovinčią dulkiną lempą," - čia tas pats su aplinkybėm;
"Supratusi, kad šiąnakt ji jau nebe užmigs, " - nebeužmigs;
"Būtų galėjusi tai padaryti dabar, bet uždegdama prie lovos stovinčią dulkiną lempą, ji pažadintų kitas mergaites, kurios jau senai sapnavo devintą sapną.
Supratusi, kad šiąnakt ji jau nebe užmigs, mergaitė tyliai, tamsoje, neuždegdama lempos, iš stalčiaus prie lovos išsitraukė sudilusias kojines" - o štai čia logika kertasi. Iš pradžių negali užsimauti kojinių, nes reikėtų įjungti šviesą, o dabar jau maunasi jas tamsoje?

Tiek klaidų pradžioje, toliau tas pats. Su aplinkybių skyryba, kai kur - logika.
Man užkliuvo ir veiksmo aplinkybės. Vaikai lyg niekur nieko vaikščioja naktimis po mišką? Dar būtų paaugliai - suprasčiau. Bet septynmetė mergaitė turėtų to bijoti.
Dialogai dirbtinoki, susitikę vaikai nepradeda iškart kalbėti tokiais griozdiškais sakiniais, kur pasako, ko kada ir kodėl išėjo į lauką. Suteik gyvumo veikėjams. Tegul kalbėdami jie daro gestus, kartais ką nors nutyli, daro pauzes.

Pavyzdžiui, pažiūrėk, kaip gali atrodyti dialogo atkarpa:

- Kas tu? - staiga ji paklausė, net pati nepajutusi, kaip tie du žodeliai išskrido iš jos burnos.
- Vėjas, - atsakė berniukas ir truputį padvejojęs paklausė: - O tu?
- Aš Izabelė, - mergaitė nuleido akis, tačiau smalsumas nugalėjo. - Ką čia veiki?
- Gyvenu netoliese, - Vėjas batu paspyrė ant tako gulėjusią akelę. - Dar toliau, paėjus į mišką. Negalėjau užmigti... - sumurmėjo kažkaip susimąstęs.
- Taip. Aš irgi.
- Tu irgi "ką"? - nesuprato jis.
- Irgi negalėjau užmigti, - paaiškino Izabelė ir nusisuko į jonvabalių pusę.

Matai, veikėjau įgauna spalvas, parodoma, kad jie turi jausmus, yra sutrikę. Visgi susitiko naktį du nepažįstami vaikai. Turi gi drovėtis. Ir dar pastabėlė. Negali čia rašyti, kad jis žaliaakis, nes tamsoje akių spalvos tikrai nesimato.

Keliu viso šito teksto dalis į Moksleivių kūrybą. Nuo šiol ir pati ten kelt savo tekstus. Grįši į Prozą po kelių metų sutvirtėjus :)
Rašyti nenustok. Visi nuo kažko pradeda ir tavoji pradžia nėra bloga :)

Ačiū už pataisymus ir už gerus komentarus :)

na nesitikėjau , tokio debiuto iš šešioklikmetės... Sveikinu, malonu ,kad atvykai :)

"Panelės Agnesės mergaičių namų" mergaitės - gal geriau būtų augintinės
/o ne mergaičių mergaitės/
Izabelė susigūžė į savo paltuką - gal savam paltuke, bet ... turbūt , galima ir taip