Perkeliu į Jausmus.
Labiau sau. Skaitytojui nepaliekama.

Mastymo, ieškojimų užuomazgos - gerai, bet bandyk kreipti mintį mažiau vaikščiotais takais arba tais, kuriais vaikštai tik tu. O šiuo atveju tekstas prastas.

P.S.
---> tok jo formatas. (toks jo formatas.) (eilėraščio, bet tikriausiai ir be pataisymo žinote, kad "neatsispausdino " raidelė viena, o koks žodis ten - supratote.)

Tai gi, aš žinau savo nuomonę apie jūsų publikuojamą skaitytojams, tekstą (ji tokia, kaip išsakiau komentare.)

nenuobodus eilius, toks kaip lyrinis dienoraštinis eiliuotas pamąstymas - tok jo formatas. Jį tokiu daro pirmas posmelis - pirmas posmelis eilėraštį rėmina į eiliuoto dienoraštinio formato rėmą. antras ir trečias - eilėraštis, lyrika, turi nuotaiką savyje, na išspinduliuoja nuotaiką, kažkokią tai būseną, lyriškai ramią, bet nepasakyti kad kičiškai saldžią, ir gal todėl jis nėra nuobodus.

Tai juk niekad nieko ir nesužinosim; toks yra gyvenimas- gyveni žmogus, mokaisi, o vistiek durnas miršti. Mintį pakomentavau, išraiškos nekomentuosiu.

Manau, dar yra laiko sužinoti... Gyvenimas tuo ir įdomus, sėkmės!