skaitytojau, slapyvardžiu Libra (manau neturite patologijos, t.y. skiriate realybes, ir jeigu taip, reiškia esate sveikas skaitytojas - nepainiojantis tikrovės su menine realybe kūryboje) tai jei: "kaip ten iš tikrųjų?" - tai ištiktųjų kūrinys (literatūrinė miniatiūra - poezijos rakte įvaizdžiai - metaforos), turintis ne vienabriaunę, o platesnę erdvę galimoms interpretacijoms. O konkrečiai dėl žodžio, tai žodis toks koks yra parašytas publikuojamame skaitytojui tekste, jei pas jus su monitoriumi viskas tvarkoj, tai aštuntoje eilutėje, trečias žodis yra toksai: / kileris /; turėtumėte matyti...
dėkui už nuomonę, tačiau juk reikia išmokti vaikščioti tylut tylutėliai (ne šiaip...) o variantų "n"
kiliaris visada vaikšto tyliai, kad nepažadintų. Miegas irgi kiliaris - jis atima pasaulį aplinkoje esantį ir daiktus, žodžiu ir išsireiškimas yra "miegojo, kaip užmuštas"; O kam dar? gal palaukti kol tetukas užmigs ir tyliai tyliai, suktukus lauk iš plaukų ir aida mamytė pas meilužį, kilerį , Kileris - mamytės meilužis. O dar kitos interpretacijos prizmėje, gal mamytės plaukai yra labai nuplikę, tai ji tuos savo tris plaukus, vis suka ir suka, kad jų daugiau atrodytų; Arba dar viena - tėvelis, kai užmigs - antakių neraukys, mamytė irgi, eilinį kartą nukankinus suktukus, pradarys dureles, pažiūrės kaip vaikelis miega, gražiai, saldžiai - delniukus po skruostu susidėjęs, irgi nueis miegučių, pagalvės kankinti, tada , tyliai tyliai - tylut tylutėliai, nedegant švieselės galima išeiti, geležiniais laiptais...
O dar viena interpretacija, tai kilerio pamoka - visi įgudžiai ten - vaikystėje... geras kileris daro viską švelniai ir greitai, kaip miegas (saldus gardus ant lėkštės - nepadedamas.) Kiliaris prieina tyliai tyliai - kaip katė, ir jau peilis po kaklu - ir net neišgirsi, tamsoje, vaikšto lyg savo namuose - jaučia daiktus - kaip šikšnosparnis - kūnu, kaip savo namuose... o tu ir savo namuose, naktį tyliai vaikščioti šviesos neužsidegęs, na nelabai...
Visų čia jų reikia, visų, tame daug interpretacijų, bet dėkui skaitytojau slapyvardžiu Piligrimas, už jūsų tokią, na pats gi matote, vaikišką interpretaciją - sakyčiau vaikų darželio amžiaus.
Anonimas
Sukurta:
2011-03-12 12:34:37
Vaikščiojimas "tylut - tylutėliai" visai nieko, na bet tas "kileris":D - kaip ir suktukai (po "kilerio" galvoji ar tie suktukai plaukams, ar kaip Čako Noriso - iš kojos sukami). Dėl teksto vidurio (šerdies) dar pagalvočiau, o pradžia ir pabaiga visai gera.
Gal net geriau būtų nieko netaisius ir palikus:
Vaikščiot reikia
tylut-tylutėliai –
ir suglaust delniukus
kaip vaikystėj
prieš miegą
pasiklojus po skruostu
išgirsti –
vaikščiot reikia
minkštom pagalvėlėm
kaip žudikė katė
be šviesos
po namus
moka vaikščiot –
Ačū skaitytojau, pasivadinęs slapyvardžiu daliuteisk, (tik neteisk Dalių Lietuvos, prezidentių mūsų... juokauju, skaitytojau) tai gi, dėkui už komentarą, kurio nė velnio, (liaudiškai išsireiškiant) nesupratau; bet skaitėt, ir nepatingėjote to pademonstruoti, nors manau, kad Jūs supratote kas parašyta, arba pajautėte lygiai tiek, kiek aš supratau jūsų komentarą, arba pajaučiau - o tai reiškia, kad aš jo visiškai nė supratau, nė pajutau ką jūs norėjote jame pasakyti, ir ką čia bandėte išmokti, tiesiog stebinate... (juokingas jūsų slaptažodis - pseudonimas. teisk teisk Dalių teisk, o neteisk Dalių teist tau, nevalia...)
Anonimas
Sukurta:
2011-03-12 08:15:20
Ačiū, Kvinta, už puikiai pravestą pamoką - jautriai, mokamai, su atminties šešėliu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-21 20:11:28
Kaip tik man, dažnai grįžtančiai ir išeinančiai naktį, ši pamokėlė :)) patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-18 19:44:35
skaitytojau, slapyvardžiu Libra (manau neturite patologijos, t.y. skiriate realybes, ir jeigu taip, reiškia esate sveikas skaitytojas - nepainiojantis tikrovės su menine realybe kūryboje) tai jei: "kaip ten iš tikrųjų?" - tai ištiktųjų kūrinys (literatūrinė miniatiūra - poezijos rakte įvaizdžiai - metaforos), turintis ne vienabriaunę, o platesnę erdvę galimoms interpretacijoms. O konkrečiai dėl žodžio, tai žodis toks koks yra parašytas publikuojamame skaitytojui tekste, jei pas jus su monitoriumi viskas tvarkoj, tai aštuntoje eilutėje, trečias žodis yra toksai: / kileris /; turėtumėte matyti...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-12 12:51:04
dėkui už nuomonę, tačiau juk reikia išmokti vaikščioti tylut tylutėliai (ne šiaip...) o variantų "n"
kiliaris visada vaikšto tyliai, kad nepažadintų. Miegas irgi kiliaris - jis atima pasaulį aplinkoje esantį ir daiktus, žodžiu ir išsireiškimas yra "miegojo, kaip užmuštas"; O kam dar? gal palaukti kol tetukas užmigs ir tyliai tyliai, suktukus lauk iš plaukų ir aida mamytė pas meilužį, kilerį , Kileris - mamytės meilužis. O dar kitos interpretacijos prizmėje, gal mamytės plaukai yra labai nuplikę, tai ji tuos savo tris plaukus, vis suka ir suka, kad jų daugiau atrodytų; Arba dar viena - tėvelis, kai užmigs - antakių neraukys, mamytė irgi, eilinį kartą nukankinus suktukus, pradarys dureles, pažiūrės kaip vaikelis miega, gražiai, saldžiai - delniukus po skruostu susidėjęs, irgi nueis miegučių, pagalvės kankinti, tada , tyliai tyliai - tylut tylutėliai, nedegant švieselės galima išeiti, geležiniais laiptais...
O dar viena interpretacija, tai kilerio pamoka - visi įgudžiai ten - vaikystėje... geras kileris daro viską švelniai ir greitai, kaip miegas (saldus gardus ant lėkštės - nepadedamas.) Kiliaris prieina tyliai tyliai - kaip katė, ir jau peilis po kaklu - ir net neišgirsi, tamsoje, vaikšto lyg savo namuose - jaučia daiktus - kaip šikšnosparnis - kūnu, kaip savo namuose... o tu ir savo namuose, naktį tyliai vaikščioti šviesos neužsidegęs, na nelabai...
Visų čia jų reikia, visų, tame daug interpretacijų, bet dėkui skaitytojau slapyvardžiu Piligrimas, už jūsų tokią, na pats gi matote, vaikišką interpretaciją - sakyčiau vaikų darželio amžiaus.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 12:34:37
Vaikščiojimas "tylut - tylutėliai" visai nieko, na bet tas "kileris":D - kaip ir suktukai (po "kilerio" galvoji ar tie suktukai plaukams, ar kaip Čako Noriso - iš kojos sukami). Dėl teksto vidurio (šerdies) dar pagalvočiau, o pradžia ir pabaiga visai gera.
Gal net geriau būtų nieko netaisius ir palikus:
Vaikščiot reikia
tylut-tylutėliai –
ir suglaust delniukus
kaip vaikystėj
prieš miegą
pasiklojus po skruostu
išgirsti –
vaikščiot reikia
minkštom pagalvėlėm
kaip žudikė katė
be šviesos
po namus
moka vaikščiot –
tylut tylutėliai...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-12 08:51:20
Ačū skaitytojau, pasivadinęs slapyvardžiu daliuteisk, (tik neteisk Dalių Lietuvos, prezidentių mūsų... juokauju, skaitytojau) tai gi, dėkui už komentarą, kurio nė velnio, (liaudiškai išsireiškiant) nesupratau; bet skaitėt, ir nepatingėjote to pademonstruoti, nors manau, kad Jūs supratote kas parašyta, arba pajautėte lygiai tiek, kiek aš supratau jūsų komentarą, arba pajaučiau - o tai reiškia, kad aš jo visiškai nė supratau, nė pajutau ką jūs norėjote jame pasakyti, ir ką čia bandėte išmokti, tiesiog stebinate... (juokingas jūsų slaptažodis - pseudonimas. teisk teisk Dalių teisk, o neteisk Dalių teist tau, nevalia...)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 08:15:20
Ačiū, Kvinta, už puikiai pravestą pamoką - jautriai, mokamai, su atminties šešėliu.