Visai nieko. Tik kiek negyvas. Tema - kelionė lietuje, o to lietaus tai nelabai...Reikėjo užakcentuoti hieroglifus ir sąvaržėles, dabar tik prabėgta.Lauksim toliau...
Padariau didžiulę klaidą - pradėjau skaityti komentarus, neperskaičiusi paties kūrinio. Tai mane nuteikė labai neigiamai, todėl tekstą galbūt įvertinau geriau, nei jis vertas. Sunku pasakyti, bet man jis tikrai nėra toks prastas, kaip įvertinta komentaruose.
Sklandus, kokybiškas, nors gal ir nelabai dinamiškas. O taip pat ir galimybių toliau tęsti žaidimą čia apsčiai.
Tiesa, lietaus ir sąvaržėlių čia nelabai... O hieroglifai, kad ir kaip stengtasi, irgi nėra tokie reikšmingi, kaip norėtųsi.
Na, keliaujame pirmyn. :)
"Nuo porcelianinių puodelių sklido kvepiatis aromatas." - kvepiantis aromatas skamba kaip "sviestas sviestuotas";
"ar fantastinio grožio žiedas- gal dar niekad pasaulyje nežydėjęs." - prieš brūkšnį visada dedamas tarpas;
"dar gali susitaupyti iš varganos, knygų mylėtojos pensijos." - nereikalingas kablelis;
"Nors ir visiškai suprantama močiutės meilė anūkei, bet mane- jos tikrą sūnų, apėmė toks švelnus, švelnus, baltut baltutėlis pavydas." - įterpinį visada išskiriame tais pačiais ženklais, tad"jos tikrą sūnų" reikia išskirti arba kableliais, arba brūkšniais;
"Su Rūta vėl įsėdom į visko mačiusį, senutį, vestuvių proga uošvio padovanotą, kabrioletą." - paskutinis kablelis nereikalingas;
" Priekyje pradėjo kauptis ryškių ir sodrių spalvų debesys" - vietoj žodžio "ryškių" rašyčiau "tamsių", nes dabar galima suprasti, kad tie debesys buvo ryškiai raudoni, salotiniai, geltoni ir pan.;
"Kai užlėkdavome ant kalvos viršūnės, rodės tuoj, tuoj prisiliesime prie tų pasaulio ašarų kaupyklų." - "rodės" yra įterpinys, todėl reikia išskirti iš abiejų pusių. "Tuoj tuoj" neatskirčiau kableliais, nes intonaciškai jie vienas kitam artimi. Žinoma, kablelis gali ir būti, jei po pirmojo "tuoj" daroma pauzė;
"Po akimirkos mano akipločio erdvėje pasirodė dvi rudos persisunkusių debesų akys " - "akipločio erdvė" skamba labai negražiai, dirbtinai. Siūlyčiau kaip nors keisti;
"Žemė ir toliau garavo, debesų spalvos sunkėjo į lietų ir į pirmą šių metų Perkūno griausmą." - perkūnas iš mažosios. Jei anksčiau būtų užsimint apie kokį nors baltiškąjį tikėjimą ir perkūną kaip dievą, tuomet būrų galima iš didžiosios;
"Judėjom dvigubai lėčiau net nejudėjom, bet plaukėme debesų sieloj" - po lėčiau būtinas koks nors skyrybos ženklas. rekomenduočiau brūkšnį;
"Ryškėjantys siluetų kūnai niro iš tylos švelniai" - siluetai neturi kūnų;
"Nebuvo būtina suvokt judesių prasmės, kuriuos gaubė muzika." - "judesių, kuriuos gaubė muzika, prasmės";
"Per būtį plaukė mintys pažymėtos seniausiojo rašto ženklais*" - po "minty" būtinas kablelis.
Sutinku su lietum, kad kai kur per daug pompastikos, sakiniai dirbtiniai, neatrodo, kad žmogus tikrai mąstytų tokiais sakiniais. Skyrybos klaidų nebuvo tiek daug, kaip pasirodė kolegei :)
Dėl turinio detalių nesutapimo su prieš tai buvusiu prozos tekstu tai nelabai galima ginčytis, nes šis tekstas neturėjo būti visiškas tęsinys. Jis tik atspindi prieš tai buvusius tekstus, tad buvo galima pasiimti veikėjus, aplinkybes, bet juos iškraipyti.
Bet taip - intrigos nėra, istorija į priekį nelabai pasistūmėjo. Nors vietos plėtotei palikta. Kitas žaidėjas drąsiai gali imtis kad ir šitų aktorių su sąvaržėlių kostiumais. Ir pasukti tolyn nuo istorijos su šia šeima ir suvažinėtu kačiuku.
Tekstas nėra blogas, į žaidimo rėmus telpa, atspindi kitus tekstus, tokią ramią, lietingą nuotaiką. Ir vietos kitiems dar palikta.
Labai varginantis tekstas, apkrautas begalės epitetų, palyginimų ir išpūtimų. Pasirodė, jog daug pompastikos čia prikišta. Su skyryba labai esą ką veikti, daugybė klaidų. O ir iš kūrinio dalies nelabai ką naujo galima sužinoti, neveda į priekį. Pritrūko veiksmo, intrigos, plėtotės tikslingose vietose, o ne betikslėse. Dar erzino pasikartojimai, nes jų šioje dalyje labai daug. Paskutinis dalykas, kuris buvo abejotinas - praeitoje prozos dalyje aprašoma mergaitė man pasirodė ne tokio amžiaus, kad galėtų kalbėti - verksmas, lovelė su atitvaru, mergaitės pasodinimas į kėdutę ir t.t. tai detalės, nusakančios, jog mergaitė yra dar maža. Išvadą daryčiau tokią, kad šis autorius neatskleidė ir neišplėtojo teksto, nepasinaudojo galimybėmis, neįsiskaitė į prieš tai buvusius tekstus ir tiesiog nekaip susitvarkė su užduotimi. Viliuosi, kad kiti darbai taisys padėtį.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-09 23:33:31
Visai nieko. Tik kiek negyvas. Tema - kelionė lietuje, o to lietaus tai nelabai...Reikėjo užakcentuoti hieroglifus ir sąvaržėles, dabar tik prabėgta.Lauksim toliau...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-03-09 23:23:08
Padariau didžiulę klaidą - pradėjau skaityti komentarus, neperskaičiusi paties kūrinio. Tai mane nuteikė labai neigiamai, todėl tekstą galbūt įvertinau geriau, nei jis vertas. Sunku pasakyti, bet man jis tikrai nėra toks prastas, kaip įvertinta komentaruose.
Sklandus, kokybiškas, nors gal ir nelabai dinamiškas. O taip pat ir galimybių toliau tęsti žaidimą čia apsčiai.
Tiesa, lietaus ir sąvaržėlių čia nelabai... O hieroglifai, kad ir kaip stengtasi, irgi nėra tokie reikšmingi, kaip norėtųsi.
Na, keliaujame pirmyn. :)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-03-09 11:13:32
"Nuo porcelianinių puodelių sklido kvepiatis aromatas." - kvepiantis aromatas skamba kaip "sviestas sviestuotas";
"ar fantastinio grožio žiedas- gal dar niekad pasaulyje nežydėjęs." - prieš brūkšnį visada dedamas tarpas;
"dar gali susitaupyti iš varganos, knygų mylėtojos pensijos." - nereikalingas kablelis;
"Nors ir visiškai suprantama močiutės meilė anūkei, bet mane- jos tikrą sūnų, apėmė toks švelnus, švelnus, baltut baltutėlis pavydas." - įterpinį visada išskiriame tais pačiais ženklais, tad"jos tikrą sūnų" reikia išskirti arba kableliais, arba brūkšniais;
"Su Rūta vėl įsėdom į visko mačiusį, senutį, vestuvių proga uošvio padovanotą, kabrioletą." - paskutinis kablelis nereikalingas;
" Priekyje pradėjo kauptis ryškių ir sodrių spalvų debesys" - vietoj žodžio "ryškių" rašyčiau "tamsių", nes dabar galima suprasti, kad tie debesys buvo ryškiai raudoni, salotiniai, geltoni ir pan.;
"Kai užlėkdavome ant kalvos viršūnės, rodės tuoj, tuoj prisiliesime prie tų pasaulio ašarų kaupyklų." - "rodės" yra įterpinys, todėl reikia išskirti iš abiejų pusių. "Tuoj tuoj" neatskirčiau kableliais, nes intonaciškai jie vienas kitam artimi. Žinoma, kablelis gali ir būti, jei po pirmojo "tuoj" daroma pauzė;
"Po akimirkos mano akipločio erdvėje pasirodė dvi rudos persisunkusių debesų akys " - "akipločio erdvė" skamba labai negražiai, dirbtinai. Siūlyčiau kaip nors keisti;
"Žemė ir toliau garavo, debesų spalvos sunkėjo į lietų ir į pirmą šių metų Perkūno griausmą." - perkūnas iš mažosios. Jei anksčiau būtų užsimint apie kokį nors baltiškąjį tikėjimą ir perkūną kaip dievą, tuomet būrų galima iš didžiosios;
"Judėjom dvigubai lėčiau net nejudėjom, bet plaukėme debesų sieloj" - po lėčiau būtinas koks nors skyrybos ženklas. rekomenduočiau brūkšnį;
"Ryškėjantys siluetų kūnai niro iš tylos švelniai" - siluetai neturi kūnų;
"Nebuvo būtina suvokt judesių prasmės, kuriuos gaubė muzika." - "judesių, kuriuos gaubė muzika, prasmės";
"Per būtį plaukė mintys pažymėtos seniausiojo rašto ženklais*" - po "minty" būtinas kablelis.
Sutinku su lietum, kad kai kur per daug pompastikos, sakiniai dirbtiniai, neatrodo, kad žmogus tikrai mąstytų tokiais sakiniais. Skyrybos klaidų nebuvo tiek daug, kaip pasirodė kolegei :)
Dėl turinio detalių nesutapimo su prieš tai buvusiu prozos tekstu tai nelabai galima ginčytis, nes šis tekstas neturėjo būti visiškas tęsinys. Jis tik atspindi prieš tai buvusius tekstus, tad buvo galima pasiimti veikėjus, aplinkybes, bet juos iškraipyti.
Bet taip - intrigos nėra, istorija į priekį nelabai pasistūmėjo. Nors vietos plėtotei palikta. Kitas žaidėjas drąsiai gali imtis kad ir šitų aktorių su sąvaržėlių kostiumais. Ir pasukti tolyn nuo istorijos su šia šeima ir suvažinėtu kačiuku.
Tekstas nėra blogas, į žaidimo rėmus telpa, atspindi kitus tekstus, tokią ramią, lietingą nuotaiką. Ir vietos kitiems dar palikta.
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-03-08 23:18:57
Labai varginantis tekstas, apkrautas begalės epitetų, palyginimų ir išpūtimų. Pasirodė, jog daug pompastikos čia prikišta. Su skyryba labai esą ką veikti, daugybė klaidų. O ir iš kūrinio dalies nelabai ką naujo galima sužinoti, neveda į priekį. Pritrūko veiksmo, intrigos, plėtotės tikslingose vietose, o ne betikslėse. Dar erzino pasikartojimai, nes jų šioje dalyje labai daug. Paskutinis dalykas, kuris buvo abejotinas - praeitoje prozos dalyje aprašoma mergaitė man pasirodė ne tokio amžiaus, kad galėtų kalbėti - verksmas, lovelė su atitvaru, mergaitės pasodinimas į kėdutę ir t.t. tai detalės, nusakančios, jog mergaitė yra dar maža. Išvadą daryčiau tokią, kad šis autorius neatskleidė ir neišplėtojo teksto, nepasinaudojo galimybėmis, neįsiskaitė į prieš tai buvusius tekstus ir tiesiog nekaip susitvarkė su užduotimi. Viliuosi, kad kiti darbai taisys padėtį.