Prasmė gili,nuotaika vasariška,teikianti energijos.

Manęs tokia raiška nekabina... Gal nemoku skaityt, bet vietom skaitau ir jaučiu, kad žodžiai tarsi ne savo vietoj. Tarkim šis gabalėlis - skaitai ir stabčioji:

Nešęs tavo čia
Buvimą
Jei dar savo –
Nesustingo
Akmeny tylėti
Žodžio
Kristaus kryžiuje
Įkalto
Tėvo palikto taip
Šalto
Jei dar vėjas tavo
Čia

Skaitytojau slapyvardžiu Piligrimas< pirmiausiai rašomas kūrinys tikrai ne tam, kad jus jis patenkintų ar nepatenkintų, tačiau, jei jums iškilo tokio pobūdžio klausimų, jūs paskaitykite tekstą su gramatiniais skyrybos ženklais ir nuorodomis (skliausteliuose trys žodžiai žymėti žvaigždutėmis - jų paaiškinimas kontekste)/ Šis eilėraštis, su gr. skyrybos ženklais yra po šiuo kūrinių, komentarų laukelyje, idant tekstas eksperimentas - poezija kategorijoje; tai gi, šį komentarą:

kvinta Parašė komentarų: 3520 2011-03-04 - 09:01:41
ir gal jums, skaitytojau, pasivadinęs slapyvardžiu Piligrimas, kažkas paaiškės, ir jūs pasitenkinsite savo pasirinktu veiksmu, tai yra, savo geismu skaityti tekstą ir jį suvokti.

aniuolėlis geras :D

:))

nežinau ką jūs ten suprotavote sau, skaitytojau slapyvardžiu Salamanka, ir apie ką dabar kalbate, po mano tekstu, tik jau labai žinokite labai ne kontekste teksto, kalbėdama apie tekstą.
(Pamąstykite, Salamanka, kas skaistesnė, Rasa ar Šventintas vanduo iš bažnyčios? - krikščioniškosios bažnyčios?..) O akmuo (kokių jų tik nebūna, o šiame teksto kontekste - turima omenyje Antkapio akmuo... Kuris statomas kaip paminklas, žmogui mirus, ant kapo, kuriame palaidojami jo palaikai.)) Tad Jūsų komentaras, Salamanka, visai be ryšio. Dėkui, kad apsilankėte ir paskaitėte, bet jau konteksto, ar minties vedamos tekste, tai nė į tą pusę nesupratote...
Teisingai, skaitytojau slapyvardžiu Salamanka, prisitaikykite sau tą palinkėjimą, t.y. kada išsivaduosite iš suvokimo Klišių, skaitydama žodį Rasa, Akmuo, Rūtelė, (ir seksite mintį), gal tada ir paskaitykite, dabar pas jus ne kas gaunasi supratime, ką autorius parašė "juodu ant balto"; na čia oranžinis - ne baltas, tačiau, suprantate kontekstą "juoda ant balto", tai taip ir eilėraštį turėtumėte skaityti, o ne šiaip niūniuoti jums pažystamus žodžius skaitydama, ir "dievagotis" kad žodžiai tie yra klišės, kai jie čia naudojami ne tik kaip išraiškos priemonės, o kaip konkretūs žodžiai kurie nusako laiko aplinkybes - laiką: Joninės - kalėdos...

skaisti rasa (joninių!), skaisčioji rūtelė, nuramink širdužėlę, šventai baltas aniuolėlis, tylėt akmeniu? gal reiktų iš klišių išsivaduot - kaip besudėliosi jas, jos juk akis badyte bado.

dėkui dėkui mederatore, slapyvardžiu, anamcara, už apsilankymą;
tik štai šis eilėraštis-eksperimentas, lyg ir neturi kažkokios tai ypatingos melodikos, (4)keturi posmeliai surimuoto teksto;
o mintį, tai vieną dinamišką kryptingai plėtojamą turi, tekančią per visą, keturių posmelių
tekstuką – poezijos rakte...
_________________________________________________________________________________
1.
Jau tolyn skubėk, atėjus,
Jei, dar nesušalęs vėjas
Nešęs tavo čia buvimą,
Jei dar savo – nesustingo
2.
Akmeny tylėti žodžio,
Kristaus kryžiuje, įkalto,
Tėvo palikto*, taip šalto** –
Jei dar vėjas*** tavo, čia...
3.
O jei širdyje pamėklė,
Tavo skaisčiąją rūtelę
Siekiasi paslėpt daržely
Joninių žiedų, ryte,
4.
Širdužėlę, Aniuolėli,
Nuramink sau, šventai baltas –
Ant žiogelio kojos spindi
Joninių
Skaisti
Rasa...


````````````````````````````````````````````
* (paliktoKristaus)
** (šalto (ko?) žodžio))
***(jei dar vėjas tavo nesušalo, nesustingo akmeny buvimo savo)

patiko melodika :)
puikiai sudėliotas tekstas, atskiriantis mintį nuo minties :)
žavu