Bjauri Lemtis...

Cieksas Žalbungi - ačiū už tokį pabaksnojimą! Tikrai nebuvau atkreipusi dėmesio į tą eilutę pirmajame kūrinyje. Esu netikusi žaidėja...

šis tekstas su pradžioje triukšmingai (ir visai nesvarbu- kiek triukšmingai) užtrenktomis durimis nuvilnijo į norą suvokti, ką tikrovėje gali patirti individas po dvylikos metų ,,sėdėjimo"... šiame žaidime po pirmojo teksto- tai tik dar didesnė erdvė lietis net neįtikėtiniems suvokimams iš mūsų buvimo realybės, tik pagal žaidimo taisykles- kartais pasaldintiems šokoladu, ar paryškinant, kad ir įstatymo raidę, ir t.t ir t.t. ... buvau sužavėtas Laukinės Obels komentaru, apie dienų skaičiavimą........ pirmame žaidimo kūrinuke, antroje eilutėje: ,,o jis niekados nemokėjo skaičiuot "- tai apie kokį įtikinėjimą kalba Obelis...po pirmojo eiliaus šis prozos tekstas (ir ypač su komentarais) dar labiau įtraukia į minčių žaidimą, kai visokeriopos patirtys ir amžius, visomis prasmėm, nebetenka jokios prasmės, o lieka tik nekantrus tęsinio laukimas

Yra negerų dalykų tekste (trūkta kelių kablelių, kai kur gal stilių reiktų taisyt, kai kur per trumpų sakinių sukapotas tekstas nelabai skamba), tačiau visuma nebloga. Turint omeny, kad yra dvi temos ir abi jas reikia atskleisti neilgame tekste, parašyta neblogai.

Žinoma, dėl psichologinių dalykų galima ginčytis. Sunku kurti psichologinį paveikslą to, kurio kailyje nesi buvęs ir net negali įsivaizduoti, ką jis galėtų, turėtų galvoti.

Komentuotojui Vlabur galiu atsakyti už teksto autorių (kuris negali išsiduoti dėl žaidimo taisyklių), kad pavadinimas atsiranda anksčiau už tekstą. Pavadinimą žaidėjas ja gauna ir turi derinti tektą prie jo.

Išties įdomu, kaip seksis poetui kurti pagal šį tekstą. O potencialo poezijai tekste yra. Tikrai.

Gražiai parašytas tekstas, kalbine prasme. Bet iš psichologinės pusės labai netvirtas statinys.
Tikrai neįmanoma įsivaizduoti, ką žmogus galvotų tokioje situacijoje, taip, kad galvoja apie mamą, kiek jam metų bebūtų, kiek būtų išsėdėjęs, manau labai natūralu. Bet sunku patikėti, kad šiuo momentu postringautų apie tai, kad mama per mažai kailį karšė.

Tas dienų skaičiavimas irgi neįtikinantis - tiek metų atsėdėjęs žmogelis turėjo pakankamai laiko kiekvieną dienelę suskaičiuoti ir perskaičiuoti, padauginti, padalinti, pakelti kvadratu ir ištraukti šaknį.

Esu dvi savaites išgulėjusi ligoninėje. Kai grįžau, negalėjau išsivaduoti iš ašarų, nes pasijutau visiškai svetima, tarytum pusę gyvenimo būčiau praradusi. O ką čia kalbėti apie dvyliką metų. Manau, to nė vienas negali įsivaizduoti, tad nenuostabu, kad ir parašyti sudėtinga. Įdomus bandymas.

Nekantrauju, kas gims po šio teksto...

Pradžia – kaip, sakykime, nuotykių romano, detalizuota (Pravieniškės), pabaiga – skubi, nuvilianti skaitytoją.
Kūrinyje daug vandens (ne todėl, kad pažliugęs balandis). Skubotas sprendimas pasirenkant pavadinimą.
Ir, nežiūrint išsakytų pastabų, pati fabula nebloga, tęsti galima (BUS DAUGIAU. Gal čia ir yra žaidimo esmė ;-) )

Nuobodus klaustukų rinkinys, yra natūros, lietaus..., bet kai nėra rišamosios tvirtos grandies tai tik uogelės.
Pirmas sakinys skaitant atrodo, va jau bus kažkas įdomaus, o po to išskysta.

"Prasti makaronai". tai reiškia, kad labai blogas tekstas. arba, "pasieiškok kvailesnių", piešdamas kalinio, kalėjusiam 12 metų kalėjime, išėjimą iš tos įstaigos, kad būtų galima tikėti, tai ką jūs čia rašote, kalbėdamas to prototipo vardu - pirmu asmeniu, dėstydamas jo mintis. Juk kalbate 12 metų sėdėjusio kalinio sielos vardu. Jei taip kalbėtumėte apie abiturientą, ir vis tiek - būtų nesąmonės. (na baigusį mokyklą 12 metų, vidurinę, ir nežinantį kur jis ruošiasi stoti, mokytis toliau – juk jau sekantis etapas. Vis tiek būtų nesąmonės. ) Pas jus visiškas kvailys (kalbu apie lyrini herojų.) Nors iš kalėjimo, retai kada, bet gali išeiti, 12 atsėdėjęs, vos ne prašviesėjęs išminčius, o gali ir recidyvistas, bet ne visiškas lėkštas kvailys...
Jūs tik pažiūrėkite į kuriamo herojaus psichologiją. Nu nėra tokio prototipo, gal jūs kaliniui 12 metų sėdėjusiam duokit paskaityti...