Tiesiog, tekstas nuo-------, ne kursyvu, kaip kitas eilėraštis.

"G ė r i s
apsinuodijo,
įkvėpęs išdavystės dulkių,
Ir
B l o g i u
pavirto,
Ieškančiu visur..."
Kur rimuojasi ten nieko,
...
Per daug žodelyčių, o "nuo vyrų, kaip jų ir nebūta" stringa

Per ilgas.
Gale eilėraščio vaikutis jau žiovautų...
Pasiūlymas: atsisakyti ambicingo pavadinimo.

tas pats - tai reiškia, tęstina ta pati mintis - t.y.
jei pradžioje apsinuodijo Gėris, (kuo? (įkvėpęs smogo - kokio smogo? smogo prievartos, agresijos, - įkvėpęs smurto, ko pasekmėje žodžių sąvokos, klastos šviesoje išsikraipė, lyg ir negrįžtamai, tai apsinuodijęs visu tuo GĖRIS)) pats nepajuto kaip virto į Blogį; (žmogus suvalgė produktą kuriam yra alergiškas - jį išbėrė, pradėjo dusinti, arba jis pradėjo ašaroti, darytis irzlus, ir jis jau taip reaguoja į aplinkinį pasaulį, daro sprendimus, ar veiksmus, juos taipogi įtakoja savijauta.
Suprantate, kuo nešvaresnė ekologija, tuo daugiau smurto, nes ji suteikia ir psichologinę įtampą nešvari ekologinė aplinka, psichologinį klimatą, dvasinę savijautą, realiai įtakoja; tuo daugiau agresijos agresyvių reakcijų, ir t.t. mat žmogaus organizmas yra ta pati gamtos dalis, ta pati gamta- jis juk gamtos sutvertas ir jame esantis Gėris, taip sugriuvus balansui tampa blogiu. Na primityvus pavyzdys - koks žmogus yra gyvenantis mieste, pastoviai uodžiantis užterštą automobilių išmetamosiomis dujomis orą, suniokotą fabrikų, ir koksai jis pasidaro tik valandėlę kitą praleidęs miške, uogavęs, ar grybavęs - ant kiek jau išsilygina ir susibalansuoja energijos jo organizme, tačiau ekologinės taršos padaryti pokyčiai organizme taip greitai nekinta. Dabartinis žmogus daug dirglesnis, agresyvesnis, nė žmogus gyvenęs 100 metų atgal.

tai gi trečiame posme yra pažymėta, kaip Gėris po apsinuodijimo virtęs į Blogį, vėl įkvepia oro švaraus, kvepiančio pušų sakais, gryno švaraus oro, ir Blogis apsinuodija juo, vėl virsta į Gėrį, (tarkim tie Gėris virtęs į Blogį, po apsinuodijimo, vėl virtęs iš Blogio į Gėrį - yra ne kas kita, kaip tik KOLEKTYVINĖ sąmonė) tai tas kolektyvinė sąmonė, buvusi Blogiu, apsinuodijusi (nes blogiui tai nuodai, kaip ligai organizme geros sąlygos - oras švarus, maistas švarus, yra nuodai) vėl virsta GĖRIU ir pradeda ką daryt?:
gamtos gerumą vėl mylėt...
tai reiškia švariai pagarbiai gyventi gamtoje - Žemėje, neteršdamas gamtos o palaikydamas balansą visiškoje pusiausvyroje. Pas žmones sugrįžta džiaugsmas, sveikas ekologiškai psichologinis klimatas - pilnatvės ir palaimos jausena po mėlynu dangum. (tai pasakyta antroje dalyje eilėraščio. kas įvyksta, kada Gėris (apsinuodijus Blogiui pušų sakų kvapo prisisotinusio oro, jo įkvėpus) - tai žmonijos kolektyvinė sąmonė, savo veikla Žemėje pradeda mylėti vėl gamtos gerumą. Žmonės gyvena vėl sveikame ekologiškai psichologiniame klimate. Juk ir smurtas būna ne tik fizinis, bet ir psichologinis, o psichinė higiena yra labai su rišta su tuo, ką valgai, kuo kvėpuoji, kaip tai darai, kokį santykį į tai turi, kokius garsus girdi aplinkui, ir t.t. (mes juk mažai girdime paukščių, pušų ošimo, ir uodžiame gryno oro.) tai labai tas pats eilėraštis, ir jis vaikams vyresnio amžiaus - ekologinis. Skaitant reikia mąstyti.

EILĖRAŠTIS ekologinis - proza;maniau antrą dalį trinti, tik todėl, kad maniau jau pirmoje tas pats pasakyta, tik atbulinėje tvarkoje, bet aišku, ir lyg kartojasi, na o jei pagalvojote, kad čia eilėraštis be ryšio pirmajam tekstui kursyvu (tai daliai) tai tada netrinsiu, mat tada jis neatrodo tiek jau besikartojantis, bet tas pats. Jis - vyresnio amžiaus vaikams. eilėraštis - proza.

elegantiškas kalbėjimas pirmoje dalyje. antroji - taisytina pasirodė. paliko gerą įspūdį. skausmingai gražu.