Slenkstis, (šiame tekste slenksčio įvaizdis) tai nendrės Maybe - kurios žiemą peržiemojo, o ledonešyje bus sutrintos, nublokštos ledų sangrūdomis; bet sekančiais metais vėl bus slenkstis ten - kur slenkstis - tik tiek. (nendrės miške neauga.) Kur slenkstis kai revoliucija kokia nors ateina - ir išsilieja krauju?.. (bet visada jis ten - kur slenkstis)...
Slenkstis visada ten pat - kur slenkstis, peržengsi jį arba ne - nuojauta...
taip, čia tvyro nuojauta, kad bus peržengta, suklusimas tvyro migloj šalčio, kai drėgmė kondensuojasi ore ir įkvėpus jauti - bus... ir tikrai tuoj bus ledonešis, kuris yra nesulaikoma jėga, net žmonės, žmogeliai, žmogeliukai laukia to ir prognozuoja - nuneš jų namelius pakrantėse ar ne.
Ta rami tyla susistyguoja šalčiu, įsitempia, skylinėja, mes to nematom, negirdim, bet nuojauta tvyro - ot čia tai tuoj bus...
autorės paaiškinimai komentaruose yra svarbūs, kartais net svaresni už eiles, nes jose išsakyta minimum žodžiais, o ne visada mes pagauname tą maximumą tarp eilių.Verbenė sako "rimbas per užpakalį" skaitytojų kūrybiškumui, tikrai taip, įdavė Dievas į rankas - tai ir pliekit :)
O jausmas koks – gal klastinga tyla?.. (nendrių neliks... o žiemą, rodosi kaip ir ištvėrė, kuri suklūsta prieš... ir už širmos nendrės skendi - iki grėsmingų sangrūdų, ledonešio ir - O! spektaklis prasideda! "Tvanas"...) Tyla prieš ledonešį - ji klastinga, o dabar žiūrėk - vėl sninga... tai bus tvanas;
Taip ir revoliucijos visokios vyksta, iki sekančios, cikliškai - bet kiekviena už laisvę ir kilnius bei taurius siekius, dvasines vertybes, su didžiais ir garbingais tikslais ir ketinimais (visi perversmai - tokie, panašūs į ledonešiuos, nors kokie būna - tokie ir lieka žmonės, keičias tik spalvos, o viskas nusistovi ir gyvena žmonės, kaip ankščiau... ) sninga be vėjo, kai suklūsta šalčiu prieš ledonešį, ir nendrės tyli skendinčios migloj - už širmos, jos visada slenkstyje, tarp vandens ir sausumos pasaulių Žemėje...
Klastingos tylos peizažas... irgi jausmas, tyla kaip prieš audrą, prieš viesulą, prieš ledonešį... (dar sninga)
Gerb. Kvinta, jei ne Tavo paaiškinimai turbūt būtų galima interpretuoti... ačiū už tokį "rimbą per užpakalį"
skaitytojų kūrybiškumui, tuo noriu pasakyti, kad jei kartais būtum maloni nekomentuoti tai ką sukuri, būtų galima jausti savaip, įsigyventi kitaip Tavo eilėraštyje, dabar gi, užklijavai tapetus, nenuplaunamus, ir nėra kur jau kitiems ką pridurt...o fantazija, gi tokia neapčiuopiama intuityvaus mąstymo forma. Auklėjimo būdai saviti..parašysiu dar apie miniatiūrą, priskirtą trumpiems žanrams-
viskas būtų gerai, jei nebūtų taip- stovi kvinta, pakrantėje ir laukia ledonešio, grožisi paskutiniaisiais žiemos potėpiais, ir nutapo, paveikslą- truputį "striuką" - nes trumpieji žanrai, truputį blankų, nes spalvos žiemą tik juoda ir balta, o nendrės migloj. Tai per tą slenkstį greičiau persiridenus, gal ką pavasariškai paspalvink. O taip- neblogai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-02-21 14:50:21
Meldai speige.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-02-20 10:22:03
Puikiai įsiklausyta.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-20 01:43:03
Slenkstis, (šiame tekste slenksčio įvaizdis) tai nendrės Maybe - kurios žiemą peržiemojo, o ledonešyje bus sutrintos, nublokštos ledų sangrūdomis; bet sekančiais metais vėl bus slenkstis ten - kur slenkstis - tik tiek. (nendrės miške neauga.) Kur slenkstis kai revoliucija kokia nors ateina - ir išsilieja krauju?.. (bet visada jis ten - kur slenkstis)...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-20 01:22:36
Slenkstis visada ten pat - kur slenkstis, peržengsi jį arba ne - nuojauta...
taip, čia tvyro nuojauta, kad bus peržengta, suklusimas tvyro migloj šalčio, kai drėgmė kondensuojasi ore ir įkvėpus jauti - bus... ir tikrai tuoj bus ledonešis, kuris yra nesulaikoma jėga, net žmonės, žmogeliai, žmogeliukai laukia to ir prognozuoja - nuneš jų namelius pakrantėse ar ne.
Ta rami tyla susistyguoja šalčiu, įsitempia, skylinėja, mes to nematom, negirdim, bet nuojauta tvyro - ot čia tai tuoj bus...
autorės paaiškinimai komentaruose yra svarbūs, kartais net svaresni už eiles, nes jose išsakyta minimum žodžiais, o ne visada mes pagauname tą maximumą tarp eilių.Verbenė sako "rimbas per užpakalį" skaitytojų kūrybiškumui, tikrai taip, įdavė Dievas į rankas - tai ir pliekit :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-19 19:44:16
O jausmas koks – gal klastinga tyla?.. (nendrių neliks... o žiemą, rodosi kaip ir ištvėrė, kuri suklūsta prieš... ir už širmos nendrės skendi - iki grėsmingų sangrūdų, ledonešio ir - O! spektaklis prasideda! "Tvanas"...) Tyla prieš ledonešį - ji klastinga, o dabar žiūrėk - vėl sninga... tai bus tvanas;
Taip ir revoliucijos visokios vyksta, iki sekančios, cikliškai - bet kiekviena už laisvę ir kilnius bei taurius siekius, dvasines vertybes, su didžiais ir garbingais tikslais ir ketinimais (visi perversmai - tokie, panašūs į ledonešiuos, nors kokie būna - tokie ir lieka žmonės, keičias tik spalvos, o viskas nusistovi ir gyvena žmonės, kaip ankščiau... ) sninga be vėjo, kai suklūsta šalčiu prieš ledonešį, ir nendrės tyli skendinčios migloj - už širmos, jos visada slenkstyje, tarp vandens ir sausumos pasaulių Žemėje...
Klastingos tylos peizažas... irgi jausmas, tyla kaip prieš audrą, prieš viesulą, prieš ledonešį... (dar sninga)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-02-19 19:25:26
jausmingas peizažas :)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-19 19:10:36
Puiku.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-02-19 18:52:05
nagi visai mielas
Anonimas
Sukurta: 2011-02-19 23:39:25
Gerb. Kvinta, jei ne Tavo paaiškinimai turbūt būtų galima interpretuoti... ačiū už tokį "rimbą per užpakalį"
skaitytojų kūrybiškumui, tuo noriu pasakyti, kad jei kartais būtum maloni nekomentuoti tai ką sukuri, būtų galima jausti savaip, įsigyventi kitaip Tavo eilėraštyje, dabar gi, užklijavai tapetus, nenuplaunamus, ir nėra kur jau kitiems ką pridurt...o fantazija, gi tokia neapčiuopiama intuityvaus mąstymo forma. Auklėjimo būdai saviti..parašysiu dar apie miniatiūrą, priskirtą trumpiems žanrams-
viskas būtų gerai, jei nebūtų taip- stovi kvinta, pakrantėje ir laukia ledonešio, grožisi paskutiniaisiais žiemos potėpiais, ir nutapo, paveikslą- truputį "striuką" - nes trumpieji žanrai, truputį blankų, nes spalvos žiemą tik juoda ir balta, o nendrės migloj. Tai per tą slenkstį greičiau persiridenus, gal ką pavasariškai paspalvink. O taip- neblogai.