ne nu tie gamtos apdainavimai... negi per simtmeti dar neatsibodo? spika nepyk, tik paskaitinejau tavo kuryba ir dvelkia maironiu, baranausku, klasikai, gerbiu bet negi nieko daugiau be ju?

Virpa žodžiai nuliūdę – juk tu išėjai
Taip toli, dar toliau už tolybę...
Šlama tyliai, tik šlama gelsvi ajerai...
Tiesias siūlas link tos begalybės.

gražus visas kūrinys, o ypač šitas posmas.

Patiko, ypač trečias posmas. Išeina žmonės, tokia lemtis, deja...

Tik nepasakyta ką nori lyrinis herojus keisti. tai jis, ir obelį negyva įmanytų padaryti - o obelis, kad ir laukinė - ji niekada nestūkso...
Depresija lyriniam herojui, bet ne daugiau... Dievo sutvertame pasaulyje obelys nestūkso.

Taip pabrėžiu, kad obelis stovi kaip negyva, be gyvybės ženklų. Stūkso kaip siena, pabrėžiamas beviltiškumas, negalėjimas nieko pakeisti

stūksoti gali siena, o obelis?..
Pušys linguoja vėjas atslūgsta. ir visas labai prastas. (ko nepasakyčiau apie jūsų vakarykštį. tikrai gražus, bet tik paskutiniuose posmuose supėduota nevykusiai ir nesutvarkyta. Nors prie noro gali taisyti tai intonacijomis, jau skaitydamas, bet būtų geriau, jei būtų sutvarkytos ten tos pėduotės, ( mat kada būna prasminga gili mintis, galima specialiai, toje vietoje teksto kur ji yra sakoma, parašyti supėduotai; kad ją akcentuoti žodžiu, skaitant, kad tą mintį išryškinti , ar kitokiu kokiu nors būdu ritmiką stabdyti, dėmesį fiksuojant į išsakomą mintį. tačiau pas jus ten ne tas variantas, tai geriau sutvarkyti tas pėdeles ketvirto rodos antroje, ir penkto posmo ketvirtoje eilutėse).
( Bet vakarykštis - va ir dabar skaitau tą, o apie aną prisimenu - tikrai gražus gavosi. Šitas prastas - labai.)

O man prie vaizdo pilnumo tiko ir stūksanti obelis,
Gali ir žmogus stūksoti, o čia tarsi viskas apmirė.
Gerai, Spika, man patiko.:))