← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/52727

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2011-02-19 20:27:31

sakymas tiesos čia.
ilgas amžius buvo akmens, oi ilgas - tūkstantmečius. iki genų gelmių įsigėrė tai ir lydi. blogai kad neretai pavidalais sunkiais.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-02-19 08:30:27

Akmuo gamtoje, akmuo poezijoje labai patinka. Kartais jis būna gražus, tvirtas. Tačiau čia jis labai sunkus.
vis tvinstame akmenimis --- puikiai.

Anonimas

Sukurta: 2011-02-18 23:08:50

Truputį per nuoga. Idėja gera, tik Jo vardas, kažin, ar būtinas, ar reikalinga įvardinti.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-02-18 22:55:20

man patiko ...tinkamas liūdniems įvykiams paminėti

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-02-18 21:27:13

oi, koks sukrečiantis, ir tikrai - o jis nieko... (o gal sako?)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-02-18 19:48:52

kaip matai ir aš mėtausi akmenimis;)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2011-02-18 19:47:46

tema man labai aktuali ir manau pilnai atskleista, bet pats atskleidimo man kažkaip atrodo neišbaigtas. žinau ,kad gali ir moki geriau.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-02-19 16:25:12

vis tvinstame akmenimis
...
Sujudina pati mintis. Ir plačiai rėpia tas akmuo, ir gramzdina į save...
kada gi baigsis
akmenuotas amžius ... nuoširdus kvietimas būti geresniems.