Šviesos, jaukumo pripildyta pirma strofa. Iš antros palikčiau paskutines tris eilutes.

Viena tokia kaip J.Marcinkevičiaus mamaitė (kuri sakė, kad dar daug metų gyvens jie ir susitikinės, o jei numirs, tai ne bėda, (jei teko žiūrėti tą jų pokalbį - šauni senučiukė, jau akla) - juk jam, kada jo motina mirė, buvo tik 14. Tai ta jo mamaitė, kuri po jo motinos juo irgi rūpinosi, apie jo špargalkes taip linksmai pasakojo, jau akla. Žinote, žmonės kai sensta ir regėjimas silpsta, o kitų būna ir jaunų žmonių blogas regėjimas. Kiti apkurtę, ar iš viso nebyliai.) O ta kita, man už nugaros, tai jau senė, bet jaunesnė nei ta senučiukė, ir kriokia man į nugarą, kad stumčiau tą senučiukę iš eilės, o j, ta senučiukė, tik savo, ne mano, ir ne valdžios, o savo pinigėlius skaičiuoja tai yra, savo grąžą, ir tai daro prie kasos. Tai klausi kuo skiriasi, skiriasi tuo, kad senė jau ne 14 metų, ir žino taisyklę, grąžą skaičiuokite prie kasos - nenuėjęs šalin nuo kasos. Bet senė nors ir ne 14 metų, vis tik šaukia man į nugarą: "judink subinę" - tai ir pajudinau, atsisukau, ir numečiau jos /mineralkę/, nors dar ne jos, ji už tą mineralinį pinigų dar nesumokėjo, jos eilė dar neatėjo; tai gi, pajudinau, /mineralkę/ ant žemės numečiau- jai teko pasilenkti ir pasikelti tą /mineralkę/, jos šikna pajudėjo, manau, kol lenkėsi pasiimti, ir man nebekriokė, kad judinčiau senučiukę lauk iš eilės; o kaip dar galima?... PILVOTUKE, bet anamacara čia tikrai ne apie pirkimo aktą ir grąžos suskaičiavimą prie kasos...
Sakau, kad temų grožinėje literatūroje neprasmingų - nėra, yra tik neprasmingi tekstai.

Jūs klįstate. skaitykite komentarą iš naujo, aš taip nepavadinau, tik viena iš prielaidų, dar kita (nusidėjo - gal ką tai nužudė, pavyzdžiui slieką pertraukė per pusę, ir nežinojo, kad sliekas regeneruoja. ne?..)

eilėraštis-lyrika šis, mano nuomone tuščias ir... viskas pasakyta pirmame komentare.

Kvintai.
Pavydžiai tai Jūsų. Juk Jūs elutę „nusidėjome pirmąjį sykį“ pavadinote lytiniu aktu.
O poteksčių kūrinyje apstu, tik jūs nepastebite.

„tik blakstienos
papartynais prasiskleidžia“ - negi čia maža potekstės?

O dabar pacituosiu Jus. „Šiandien manęs viena senė eilėje (maximoje) paprašė kad pajudinčiau prieš mane stovinčios senučiukės, tokios jau lėtos, o gal ji neprimato, kaip J.Marcinkevičiaus Antroji mamaitė - labai nuostabi senučiukė. Nu tai aš nutėškiau jos pasirinktą mineralinį ant grindų, kad ji turėtų ką veikti, pajudintų savo užpakalį“. Kodėl pirmoji - senė, o antroji - senučiukė. Kuo skiriasi abi šios moterys? Abi juk senos. Pasirodo, kad ne.

ne, aš apie tematiką - (autoriaus anamcara tekste) Štai jeigu Spikos eilėraštyje reikia pataisyti dvi vietas (supėduota neteisingai ketvirtame ir penktame posmuose) tai šis eilėraštis - lyrika, absoliučiai ne literatūriškas - dienoraštinis ir tiek. Ir net nepasakyčiau, kad prasmingas.
skaitytojau Pilvotukas, Šiandien manęs viena senė eilėje (maximoje) paprašė kad pajudinčiau prieš mane stovinčios senučiukės, tokios jau lėtos, o gal ji neprimato, kaip J.Marcinkevičiaus Antroji mamaitė - labai nuostabi senučiukė. Nu tai aš nutėškiau jos pasirinktą mineralinį ant grindų, kad ji turėtų ką veikti, pajudintų savo užpakalį. Ar tai bus prasminga jei parašysiu - ar tai bus literatūriška? - bus, jei bus parašyta prasmingai ir literatūriškai - su potekste.

Nesakau kad tema neprasminga, sakau kad ji tuščiai čia atpasakota - kaip dienoraštuks. aiškiau?
o jūs ką čia parašėte, nu kur jūs matote tame literatūrą grožinę? savo pavyzdžiuose?

Kad tai nuodėmė autorius to nesako. Tai tik vazdžiai pasakyta apie tai, kas vyko tarp dviejų jaunų ir mylinčių žmonių.

Pavydžiui:

pameni
atlikome lytinį aktą pirmąjį sykį...

arba:

pameni
pasidulkinom pirmąjį sykį...

košmaras, ar ne?

O Jūs apie kažkokius išprievartavimus ir kunigus.

Kame nuodėmė?..
O prasmingo - mažai, matot, (pirmas gali būti ir išprievartavime, visokios aplinkybės gali būti) bet nė vienas nemirė to nepadaręs. Kunigai katalikų, ir tie tai yra padarę dar prieš seminariją. taip kad ne nuodėmė. Prasminga yra tai - kas yra prasminga - nė viena minutė nesikartoja - ji pirma ir paskutinė.
Bet išrenki prasmingą kažką, ir atskleidi raiškoje - jei rašai tekstuką grožinį - literatūrinį, tai ir prasmingumą turi įkabinti, o ne aprašyti. Tai gi - aš tik pasakiau, kad nieko prasmingo šioje lyrikoje neįžvelgiu, ji man atrodo lyg dienoraštuks - bet ne prasmingas. Tau tavo gyvenimas prasingas, bet jei tu jį pradėsi aprašinėti kaip grožinę literatūrą pateikdamas, ta literatūra nebūtinai bus prasminga - nors gyvenimas juk tau nėra neprasmingas - tai kaip?

Kai kur norėčiau nesutikt su Kvinta. Taip, tai aktas, bet pirmas. Tokio nebus daugiau. Tai mūsų gyvenimo patirtis, todėl prasminga, ir visai nejuokinga.
O kad dienoraštinis, tai iš pavadinimo aišku - „nuotrupos“.

tikrai tuščias eilėraštis - įsidėkit į dienoraštuką - bet jame nieko prasmingo. Beje - jei jame kalbama apie lytinį aktą ir jis vadinamas nusidėjimu, tai dar ir juokingas. Tuščias ir juokingas. (o gal ką nors draugia užmušė lyriniai herojai - gyvybę atėmė, tada nusidėjo. ) žodžiu - atrodo kaip dienoraštinis ir nedaugiau - prasmingu labai irgi nepasirodė.

pamenu