kvinta, gerai čia rašei, teisingai. Mintis gera Tavo. (P.s. dabar aišku pakils uraganas: " skaitytojau, pasivadinęs slapyvardžiu Verbene: "Jūsų komentaras apie mano kūrinį....") :)

o aš jums, nei vienam čia pasisakiusių nepritariu. Jis tikras minčių etiudai tekstas - tik jums nepatinka /Leningradas/ na ir dvasinęs prostitucijos nebuvimas šiame tekste jus glumina. tas ale tariamas stebuklas, čia jo nerasta.
Jei moterėlė lanko bažnyčią - tai Kristus, reik manyti vis dar gyvas josios širdyje.
O ko ji nusirėkusi? ar ne dėl savo vaikelio negalios - kuris nuolat laimingas, apsiseilėjęs, ir mykiantys savo kalba, neturintis tėvelio, ji girdi juk patyčias iš jo, ir savo adresu, bet vis tik Kristus gyvas jos širdyje, jei bažnytėlę lanko.
Kada žmonės pradeda religingi darytis - ar ne tada kai juos apima nepakeliami dvasiniai skausmai, netektys?..
Ir kuris jaustųsi nesusisarmatijęs, jei padarytų tokį baisų dalyką, kaip pavogtų iš alkstančiųjų duoną? gal tik koks besibalotiruojantis storulis deputatas?.. tai gi - /sarmatijimasis, sarmata/ šie žodžiai yra iš dorų moterėlių žodyno, jums Piligrime gal kitokias asociacijas kelia, nežinau nežinau, tik matau, kad jūs nelabai suprantate, arba jums nepatinka tiesa, ir dvasinės prostitucijos nebuvimas tekste, tik neturite kaip pasakyti, tekstas gi nenuseiliotas - jis yra stiprus ir nepaviršutiniškas.
trys tekstai - plius kiniamatografiškas. arba gali pagal jį ir spektaklį ištisą pastatyti, šiuose minčių etiuduose - jų trys, yra atžymėta pagrindinė mintis - meninė idėja.

Pritariu Piligrimui.

Kažkoks nesusipratimas...

Tekstas geras. Tik vietomis prasiveržia toks "absurdiškumas", kurį sukelia pavieniai žodžiai ("krizė", "sarmatos" ir pan. - jie kažkaip mano akyse čia netinka, dėl tam tikrų asociacijų ir jų kuriamų vaizdų. Taip pat, bent aš, vietomis dar keisčiau kalbėjimą - kai kur atrodo, kad galūnių nukapojimas nelabai tinka). Šiaip įdomiai skaitėsi. Toks drastiškas darbas, bet turi šarmo, verčia pamąstyti (aišku kai kuriems žmonėms, kurie su teksto pasakojimu turėtų kažką bendro, gali būti ypatingai sunkus ir vietomis, dėl tiesmukumo atgrasus).

Puikus tekstas netikėtai pakliuvo į "Redaktoriaus stalčių" iš karto perkeliu į poeziją. Kiek paredaguoti ir - nuostabus eilėraštis proza.
Žaviuosi tema, turiniu ir tinkamu žodynu.

Supratau, Jūs pilna meilės visa esybe, bet... kaip čia elgiatės svetainėj(ir ne čia(, nepasakyčiau :(

Ne tau spręsti, kas ką gali, ko negali - tu neturi suvokimo ir pajautos kas yra Meilė.
ir neskiri grožinės literatūros nuo kalbėjimų (buitinių pašnekesių), skaitytojau slapyvardžiu Medis.

Į savo vaiką žiūrėdama, nei viena mama taip negalvojo, negalvoja, negalvos, koks jis bebūtų: apsiselėjęs, ligotas, ar panašiai. Taip gali kalbėti tik tas, kas neturi vaikų... :(

Tai minčių etiudai - JŪSŲ kilnojimas, čia jau jūsų subjektyvi nuomonė, bet tai minčių etiudai.