Nebyliai paukščiai gieda... > dusinanti giesmė; ir paukščių vaizdinys kaip mirusios sielos, jautri tema potekstėje tokios skaudžios realybės. Jaudinančiai perteikta.
tie kas mirė įsčiose - tokių minčių negvildena, Dievas tobulas - jie nėra Ego nelaisvėje, kad liūdėtų, jog niekas jų neraudos, ar raudos... arba. mirusio įsčiose Ego, dar nenubudęs ir jis randasi visiškoje pusiausvyroje, tai yra nesąmoningai priima Dievą visiškoje pusiausvyroje tarp /Taip/ ir /Ne/.
"Sušvitę saulės spinduliai,
paskendo sutemų lopšiuos.
Negimę mirė...
Kas dėl jų raudos. " --- kalbu apie šią metaforą. Apie mintį išsakytą joje.
Ir ta vieta, mano akimis žiūrint, yra ganėtinai kurioziška: "Gieda paukščiai,
pakišę galvas po sparnais. " ---- tikrai nelabai, kad jie gieda pakišę galvas po sparnais;
geriau: "Tyli giesmes paukščiai, pakišę galvas po sparnais. "
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-08 08:43:13
Nebyliai paukščiai gieda... > dusinanti giesmė; ir paukščių vaizdinys kaip mirusios sielos, jautri tema potekstėje tokios skaudžios realybės. Jaudinančiai perteikta.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-02-26 21:43:08
Skaudžiai ir jautriai...
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2011-02-17 15:34:19
Šiltas ir prasmingas.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-02-11 08:40:43
nuoširdžiai ačiū visiems...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2011-02-10 00:01:21
labai trapus vaizdinys. jautrus kalbėjimas
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-09 22:51:21
Jau vien pradžia stipri.Labai nebyliai jautru.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-09 22:38:47
labai skausmingas, priimu tą negimusį kūdikį ne kaip fizinį, o kaip dvasinį netekimą.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-09 22:10:50
trapus eilius tartum kiaušinio lukštas, kažkodėl po tokių eilių norisi patylėt, vienai...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-09 14:29:32
P.S.
mat, Mirtis įsčiose – Mirtis kiaušinyje...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-09 14:27:46
tie kas mirė įsčiose - tokių minčių negvildena, Dievas tobulas - jie nėra Ego nelaisvėje, kad liūdėtų, jog niekas jų neraudos, ar raudos... arba. mirusio įsčiose Ego, dar nenubudęs ir jis randasi visiškoje pusiausvyroje, tai yra nesąmoningai priima Dievą visiškoje pusiausvyroje tarp /Taip/ ir /Ne/.
"Sušvitę saulės spinduliai,
paskendo sutemų lopšiuos.
Negimę mirė...
Kas dėl jų raudos. " --- kalbu apie šią metaforą. Apie mintį išsakytą joje.
Ir ta vieta, mano akimis žiūrint, yra ganėtinai kurioziška:
"Gieda paukščiai,
pakišę galvas po sparnais. " ---- tikrai nelabai, kad jie gieda pakišę galvas po sparnais;
geriau: "Tyli giesmes paukščiai, pakišę galvas po sparnais. "