← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/52410

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2011-02-10 00:04:51

būtis ir buitis :) abi gyvos, tikros ir kvepiančios.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-02-09 22:29:40

Visą aprėpiantis.Pati pabaiga nuostabi.Pritariu prieš mane komentavusiems.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-02-09 21:37:26

Ant lauko saulėto šešėlis gervės krenta –
Ant sniego pelenai...

velnioniškai gražu...
:)

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2011-02-09 17:41:48

Taip,tam ir gyventa.

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2011-02-09 13:43:30

:))

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-02-09 12:54:29

,,Bet juk tik alkyje žmogus kitus atranda" ...šita vieta daug talpinanti ... o tas alkis būna visoks, nebūtinai duonos :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-02-09 10:31:43

Kvinta, čia juk apie tai, kad visi turi šešėlius. Kažkaip prisiminiau „Naisių vasarą“ kur viena bobutė mirti ruošėsi. Jai žiniuonis sakė, kad mirsi tada, kai šešėlio savo nebematysi :)

Anonimas

Sukurta: 2011-02-09 10:10:01

"Juk tam ir gyvenai,

Kad leistumei kitiems šešėliais būti"
,
čia man nepatiko, pergalvok nesi gi kenkėjas koks :)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2011-02-09 09:12:33

geopoziciška ir poetiška