Yra trafaretų, yra ir balasto. Teigiama tai, kad vientisa ir jaučiate, ką rašote.

P.S.
šiaip tai pati didžiausia poezijoje"poetinė klišė" banalybė (širdis ir smūgis durklu, sudužusi širdis ir panašiai...
pamąstykite, bet gal čia tik tarybinių laikų poezijos žinovų pedagogų taip buvo aiškinama, kad tai didžiausia poetinė klišė - banalus įvaizdis... gal jau dabar kitaip. Juk ankščiau buvo ačū, dabar ačiū; arba - piauti pjauti...

čia labai gražu, tokia širdis pritvinkus, tokia pritvinkus rodos, ir tik staiga taip laisva, smūgis... ir palengvėjimas:
"Smūgis durklu tiesiai į širdį -
išsilieja atodūsiu..." ---- bet dar geriau lengvai per venas, šilto vandens vonioje, labai lengva, čia truputėlį žiaurokai, nors vis tik palengvėjimas jaučiasi; lyg spaudė spaudė kraujas širdį, taip tankiai joje susirinko - toks slėgis, atmosferų viena, dvi! trys!!! kee!.., – ir išsiliejo, atlėgo, širdis kaip kevalas subliuško - visiška Laisvė; geras durklas. ta vieta gražiausia.