← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/52024

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2011-01-27 17:44:20

Žiema, naktis ir baltas ilgesys. Sklandu, sava, gražu.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-01-27 14:58:47

artimos man eilės, paiimsiu :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-01-27 13:06:38

žiemiška tyla, tolumoje ūžaujantis vėjas ir labai skaidrus savęs pajautimas, kai mintys širdgėla dabintos, kai šnabždasi jausmai per pusę padalinti... vaizdus, širdingas iškalbėjimas kol nušvinta.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-01-27 12:31:01

Jau keičiasi dangus, šviesa tuoj tuoj nušvis.

Gražiai viltinga pabaiga... :)

Vartotojas (-a): PelėdaitėS

Sukurta: 2011-01-27 11:50:54

Tyla tikrai kartais skamba. Gražu.

Vartotojas (-a): Gintenis

Sukurta: 2011-01-27 19:17:37

Jausmingas,pabaiga optimistinė.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-27 11:14:02

...Ir šnabždasi jausmai per pusę padalinti... Puikus kūrinys. Po tamsos visada ateina nušvitmas. Ačiū.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-27 11:01:26

Žiemos atneštas ilgesys vėl skamba...
Toks baltas, baltas ir labai trapus.


tikriausiai iš Sibiro, toks švarus švarus – baltas baltas, ir toks trapus... o išvežė juos, gyvuliniuose vagonuose, taip neoriai, koks pažeminimas, bet jie net nenutuokė, kad jiems bus duota daugiau, nė žadėta, ir sukilo tauta, sausio tryliktą stojo prieš tankus, ir padarė stebuklą pasauly, žiemoje buvęs ilgesys suskambėjo - imperija žlugo, toks trapus...