← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/51983

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2011-01-26 16:10:47

Nesupyk, brangioji, bet pagalvojau apie šunį /neratuotas ir snieginas/ :))

Anonimas

Sukurta: 2011-01-26 07:28:20

labai gražiai- o jau tas šviesą ragaujantis užuolaidos kraštas- užburiantis...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-01-26 04:00:41

bijau nesusikeikti, bet taip nuo širdies, nes eilius geras, ir toooks geras, kad prigulti norisi!(čia ta kita prasme - kai atbula meta)
ot taip, tokie tie „nemylimi“ - tokie...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-25 23:28:46

Einantis per gyvenimą liūdesys...palietė...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-01-25 19:30:23

..pabaiga apie vienatvę nuostabiom metaforom įvardyta...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-25 17:51:42

Tikrai daina. O ta vietelė man ypač patiko apie nemylimą idiotą :)

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2011-01-25 17:39:07

Va ir vėl daina nuskambėjo...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-25 17:16:05

man pradžia nelabai (nors ji normali) tačiau man eilėraštis nuo tos vietos jau geras:
O gatves pasiglemžė mašinos,
Tiktai tu neratuotas ir snieginas.

Tiktai tu pasiklysti nemoki
Ir šaligatviais atseki šilumą,
Nors ir sako kažkas – idiotas,
O tu pridedi dar, kad nemylimas.

Kad nelaukiamas ten, kur ragauja
Jaukią šviesą užuolaidos kraštas,
Tai pasisemi vakaro saują
Ir kramsnoji, kad sau neįkąstum.

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-01-26 19:14:37

Rudene, galima interpretuoti ir taip, fantazijai ribų nėra :-)