Netiesa jog nebuvo, tad iš kur "žiežirbos krito" ir kieno žiežirbos, kad "pakeliant plutą" tenka užsimerkti. Juk akmuo kartais verkia, tik reikia tai pamatyti, ne brūkšnelį tarp datų, o ašarą lyg nuo skruosto krintant...Tegu bus JAM lengva žemelė ir ilga atmintis kituose laikinuose atmintyse. Nuoširdi užuojauta.
Neturės prigimties talismano,
Kaip neturi sudegintas kapo.
ir žmogaus gyvenimas - lyg nieko nebūta...daug pasakyta ir iš(pa)sakyta šiose eilėse, išjausta netektis pravirom durim, užsimojam kartais per plačiai, kartais tiesiog užsimojam atstumdami per metrą kitus...
Kaltinimas... O juk būna, kad žmogus kartais turi gyvent ir dėl kitų žmonių. Juk mes bandruomeniniai sutvėrimai. Klysti yra žmogiška, o jaustis neklystančiu - ne.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2011-01-24 23:13:15
užjaučiu.palietė
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-24 19:34:13
Skaudu. Niekas nežino ką jaučia žmogus tokią akimirką. Nuoširdžiai užjaučiu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-24 16:15:23
Tiesiog mane visą sujaukė, per širdį perėjo ir ten užstrigo
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-24 14:31:27
...paskutinis posmas visą gyvenimą sutalpina
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-24 09:04:41
,,Liko praviros artimo durys" - šita eilutė man gražiausia. Ir tikriausia turbūt...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-24 08:29:27
Platus mostas ir nieko nebūta –
Tik paminklas iš juodo granito.
Vaikai pakelia numestą plutą,
Užsimerkę, nes žiežirbos krito.
Čia visa ko pagrindas.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-01-24 08:06:19
Netiesa jog nebuvo, tad iš kur "žiežirbos krito" ir kieno žiežirbos, kad "pakeliant plutą" tenka užsimerkti. Juk akmuo kartais verkia, tik reikia tai pamatyti, ne brūkšnelį tarp datų, o ašarą lyg nuo skruosto krintant...Tegu bus JAM lengva žemelė ir ilga atmintis kituose laikinuose atmintyse. Nuoširdi užuojauta.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-24 02:19:17
Neturės prigimties talismano,
Kaip neturi sudegintas kapo.
ir žmogaus gyvenimas - lyg nieko nebūta...daug pasakyta ir iš(pa)sakyta šiose eilėse, išjausta netektis pravirom durim, užsimojam kartais per plačiai, kartais tiesiog užsimojam atstumdami per metrą kitus...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-24 01:23:51
Gal, ne man juk teisti...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-24 01:14:35
Kaltinimas... O juk būna, kad žmogus kartais turi gyvent ir dėl kitų žmonių. Juk mes bandruomeniniai sutvėrimai. Klysti yra žmogiška, o jaustis neklystančiu - ne.