ši dalis tuščia ir silpna. (manau kad visa, nes net iki pusės neįveikiu.)
Trumpai paaiškinsiu kodėl? ji man labai prastai atrodo.
pirmiausiai CITATA: "Mokytoja ją pasodino į pirmą suolą. Mergaitės širdis spurdėte spurdėjo iš džiaugsmo, tik kai mama išėjo, truputį sunerimo – ar ras viena kelią namo? Juk pirmą kartą taip toli nuo namų viena. Bandė prisiminti, kur ėjo, kokie medžiai augo pakely, kiek namų praėjo. Rytą einant jai rūpėjo tik mokykla. Kaip ten bus? Į pakeles visai nesidairė." --- (citatos pabaiga) pažiūrėkite, kokia ji tuščia - ta atkarpa... ;
juk neįdomu ką jūs sakote kas vyko Žanetos galvoje, įdomu KAIP? tai vyko; kaip pavyzdžiui laidotuvėse, žmogus muses baidė baidė, ir sutrenkė kumščiais ore galvoje jo vyko tada" jeigu Ona pritars, pirksiu";
man patiko KAIP? viskas vyksta, jūs gerai rašėte; o čia pasakojate kažkokią neįdomią istoriją, apie gera Žanetą, mylinčią savo mamytę, apie gerą rūpestingą mamytę, kuri veda Žanetą į mokiklytę, ir apie tai, kad mamytė išeina iš klasės, o Žaneta nežino kelio namo... žodžiu, gyvenimas įdomesnis nė bet koksai romanas, o jau romanas - literatūrinis veikaliukas ar kinas yra įdomus tik todėl, kad jis būna parodytas gyvenime atsijavus (sijoti) visas smilteles ir palikus tą -auksinę smiltelę - ji ta smiltelė ir yra autoriaus matymas, gebėjimas į vieną valandą sutalpinti 10 metų. (jei tai filmas, juk nerodo visko, kas vyko per dešimt metų, nes tada turėtumei filmą žiūrėti 10 metų) taip ir rašyme, atsijavus visas bereikalingas smilteles, autorius išgrynina tą vieną, ir ji auksinė smiltelė, atspindinti tą patį gyvenimą, kuris daug įdomesnis negu bet koksai romanas, bet knygoje yra įdomus - autoriaus matymas – kaip jis mato tą gyvenimą, jo žiūrėjimo kampas; tada ir būna įdomu skaityti romaną, žiūrėti filmą, paveikslą tegul jis bus abstraktus arba ne - vis tik žiūri į siužetą, ir tau įdomu KAIP? detalės, visa tai vyksta... "Pirksiu, jei Ona pritars", – pagalvojo, ir sutrenkė kumščiais ore, prieš tai baidęs muses nuo nabašninko - velionio palaikų, tai veido. (o čia tai bent kalba, tai bent rašymas,. atsijota auksinė smiltelė.) Esmė KAIP? rašote, o ne ką. Esmė ne Ką veikia herojai< o KAIP? ir kokia bendra linija, ką jūs norite pasakyti visu romanu, kurį perskaitęs skaitytojas supras, arba nesupras, bet jei perskaitys, todėl reikia rašyti KAIP?
aš manau taip, kaip jūs rašėte tą dalį, kurioje vyko laidotuvės, gedėjo davatkos, giedojo giedoriai,
kada velionis paspringo su klecku, miegodamas lovoje... O!
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-22 17:20:48
ši dalis tuščia ir silpna. (manau kad visa, nes net iki pusės neįveikiu.)
Trumpai paaiškinsiu kodėl? ji man labai prastai atrodo.
pirmiausiai CITATA:
"Mokytoja ją pasodino į pirmą suolą. Mergaitės širdis spurdėte spurdėjo iš džiaugsmo, tik kai mama išėjo, truputį sunerimo – ar ras viena kelią namo? Juk pirmą kartą taip toli nuo namų viena. Bandė prisiminti, kur ėjo, kokie medžiai augo pakely, kiek namų praėjo. Rytą einant jai rūpėjo tik mokykla. Kaip ten bus? Į pakeles visai nesidairė." --- (citatos pabaiga) pažiūrėkite, kokia ji tuščia - ta atkarpa... ;
juk neįdomu ką jūs sakote kas vyko Žanetos galvoje, įdomu KAIP? tai vyko; kaip pavyzdžiui laidotuvėse, žmogus muses baidė baidė, ir sutrenkė kumščiais ore galvoje jo vyko tada" jeigu Ona pritars, pirksiu";
man patiko KAIP? viskas vyksta, jūs gerai rašėte; o čia pasakojate kažkokią neįdomią istoriją, apie gera Žanetą, mylinčią savo mamytę, apie gerą rūpestingą mamytę, kuri veda Žanetą į mokiklytę, ir apie tai, kad mamytė išeina iš klasės, o Žaneta nežino kelio namo... žodžiu, gyvenimas įdomesnis nė bet koksai romanas, o jau romanas - literatūrinis veikaliukas ar kinas yra įdomus tik todėl, kad jis būna parodytas gyvenime atsijavus (sijoti) visas smilteles ir palikus tą -auksinę smiltelę - ji ta smiltelė ir yra autoriaus matymas, gebėjimas į vieną valandą sutalpinti 10 metų. (jei tai filmas, juk nerodo visko, kas vyko per dešimt metų, nes tada turėtumei filmą žiūrėti 10 metų) taip ir rašyme, atsijavus visas bereikalingas smilteles, autorius išgrynina tą vieną, ir ji auksinė smiltelė, atspindinti tą patį gyvenimą, kuris daug įdomesnis negu bet koksai romanas, bet knygoje yra įdomus - autoriaus matymas – kaip jis mato tą gyvenimą, jo žiūrėjimo kampas; tada ir būna įdomu skaityti romaną, žiūrėti filmą, paveikslą tegul jis bus abstraktus arba ne - vis tik žiūri į siužetą, ir tau įdomu KAIP? detalės, visa tai vyksta... "Pirksiu, jei Ona pritars", – pagalvojo, ir sutrenkė kumščiais ore, prieš tai baidęs muses nuo nabašninko - velionio palaikų, tai veido. (o čia tai bent kalba, tai bent rašymas,. atsijota auksinė smiltelė.) Esmė KAIP? rašote, o ne ką. Esmė ne Ką veikia herojai< o KAIP? ir kokia bendra linija, ką jūs norite pasakyti visu romanu, kurį perskaitęs skaitytojas supras, arba nesupras, bet jei perskaitys, todėl reikia rašyti KAIP?
aš manau taip, kaip jūs rašėte tą dalį, kurioje vyko laidotuvės, gedėjo davatkos, giedojo giedoriai,
kada velionis paspringo su klecku, miegodamas lovoje... O!