← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/51733

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-01-17 15:24:09

Matyt nesuprantu meilės. Nepatiko. Nėra to jausmo, kurs kūrinį kilstelėtų virš visų kitų tokių pat.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-17 11:06:33

P.S.
Ko gi drauge nenueit, ir edelveisą pamatyti laisvėje, tarp akmenų, tyram ore kalnuos, ar per didelė našta – kartu neima?.. //Meilė - ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas viena kryptimi, kartu...//

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-17 11:00:32

Širdies gelmės nenusakomos, kitą kartą pati nesupranti kas darosi.Nuostabus, trapus edelveisas, kaip simbolis mūsų trapių ir pažeidžiamų jausmų.Gražus sonetas.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-17 08:20:57

vargšas edelveisas, ir du kvailučiai, paistantys apie Meilę, be žodžių...
Ak - kokia virpinanti istorija - net skruosteliai paraudo , vietoj to, kad būtų pasakius "ko edelveisus draskai - meilės per mažai turi, kad į juos kabiniesi...

Mylinčio širdies juk nebūtų apgavus, iš kart matosi - jis nupirkt norėjo, ji davė jam tai, ko jis tikėjosi; Kas edelveisą, kas mašiną, kas namą, kas pareigas prestižine s - visa tai tik daiktai, kuriais perkama laisvė, mat kiekvienas turi savo kainą, tereikia tik išlaukti momento ir pakišti daiktą, kuriam jis (ji) yra neabejingas (žmogus). O jau Meilė tai laisva - ir galų gale, edelveisas, vis tik gyvas... buvo...